Žvakių laužymo sezonas atidarytas

Pušų ūgliai jau delno dydžio ir tai reiškia, kad metas juos genėti. Apie pušelių formavimą jau esu rašiusi, bet jaučiu būtinybę informaciją papildyti ir duoti keletą patarimų, kuriuos perskaitę greičiausiai apsispręsite nežaisti.

Taigi kaip čia su tuo genėjimu.

Kalninių pušų (Pinus Mugo) lają labai paprasta formuoti genint (išlaužiant) jaunus ūglius (liaudiškai žvakes), kai pavasarį jie ištįsta per sprindį.

Dabar apie tai, ar verta prasidėti. Savo pietinį šlaitą, išdidžiai vadinamą didžiuoju alpinariumu, pradėjau tvarkyti prieš maždaug 12 metų ir pirmi augalai jame buvo kalninės pušys. Norėjau pagalvėlės ar rutulio formos pušų, bet mano augalinėms fantazijoms jau trūko lėšų, tad nusprendžiau pažaisti ir vietoje neaugių miniatiūrinių kultivarų pirkti rūšines pušeles.  Jos auga plačiu krūmu ar daugiakamieniu medeliu ir paprastai pasiekia 3-4 m aukštį bei 2-3 m plotį. Mokėjau tuomet po 5-7 litus už 5 m. amžiaus sėjinukus vazonuose. Kasmet laužiau ūglius ir šiai dienai turiu šį grožį (nuotrauka kairėje):

Kasmet išlaužomi ūgliai

Palyginkite kaip atrodo prieš 5 metus (8 metais vėliau) sodintos ir visai negenimos kalninės pušys (nuotrauka dešinėje):

O dabar laikas suskaičiuoti visus pliusus ir minusus.

Niekada negenėta rūšinė kalninė pušis

Pliusai:

Sodinukai pigūs (maždaug 5 kartus pigesni už miniatiūrinius kultivarus).

Rūšinės pušys visos nereiklios nei vietai, nei žemei (nebent sodinsite grynam molyje – užmirkimas nepatinka nei vienai pušiai).

Jūs patys reguliuosite augalo dydį ir formą, ir iš rutulio nesunkiai suformuosite piramidę, pagalvę, debesėlį ar kitą dangaus gyvūną. Formą galima keisti ir po 10 ar daugiau metų – jūsų kūrybinė žaliava yra jauni ūgliai, o jie užauga kasmet. Vienų metų fantazijos polėkį (ar trūkumą) nesunku ištaisyti kitais metais. Teko tai daryti ir ne kartą.

Nugnybti ūgliai tinka šilauogėms ir kitiems rūgščią dirvą mėgstantiems augalams mulčiuoti.

Kurti yra didelis džiaugsmas 🙂

Minusai:

Ūglių genėjimas – papildomas darbas sode. Genima gegužės mėnesį, kai darbų ir taip su kaupu. Jeigu pušelė viena, darbo daug nebus, bet jeigu auginsite jų keletą ar visą gyvatvorę, genėti reikės keletą dienų.

Sprindžio ilgio minkšti ūgliai – metas genėti

Jeigu neformuojate jokios ypatingos formos, tiesiog norite tankesnės ir kompaktiškesnės lajos, visus jaunus ūglius galima trumpinti perpus ar 2/3 ir tam naudoti sodo žirkles ilgesniais ašmenimis (ne sekatorių) – taip daug greičiau negu laužyti pirštais. Įgudus galima naudoti ir elektrines ar akumuliatorines krūmų žirkles 8-20 cm ilgio ašmenimis. Jeigu formuojate sudėtingą formą, nėra geresnio įrankio už jūsų pirštus. Darbas lėtas, bet patikimas. Genėkite su plonomis vinilo pirštinėmis – sakai sunkiai nusivalo (įrankių ašmenys taip pat apsivelia).

Jeigu formuojate labai tankią lają, augalus kasmet reikia apžiūrėti, ar šakos ne per daug sutankėjusios ir lajos viduje nesikaupia nukritę spygliai. Juos išgriebkite pirštais, o sutankėjusias šakeles iškirpkite sekatoriumi prie pat kamieno. Prieš kirpdami 9 kartus pamatuokite, kad lajoje neatsirastų skylių. Susikaupę spygliai ima trūnyti, juose kaupiasi drėgmė, ir tai puikūs namai įvairiems sodo kenkėjams ir ligoms. Taigi tankiai formuojamos pušelės nevaloma laja gali pradėti sirgti.

Ūglius laužyti reikia kasmet. Tai darbas, kurio nevalia praleisti ir apleisti. Vienų metų tinginystės rezultatas – pusmetriniai ūgliai ir sudarkyta lajos forma. Jeigu sodą parduodate, naujiems šeimininkams reikia paaiškinti šių pušų priežiūros ypatumus. Jeigu norite kompaktiškų tam tikros formos pušelių, bet negalėsite joms skirti laiko, verčiau pirkti brangesnius žemaūgius kultivarus.

Genimos pušys niekada nesustos augusios, taigi kasmet, kad ir minimaliai, plėsis į šonus ir viršų. Tą reikia apskaičiuoti planuojant želdinius. Kai kurie bonsai augintojai, o geni jie daug ir dažnai, siūlo nebijoti ir naujus ūglius išskinti visai – tokiu būdu augalas liks toks koks buvęs, bet aš subjektyviai manau, kad tai per daug drąstiška ir palieku bent 1 cm.

Santrauka:

Rūšinės kalninės pušys pigios ir greitai auga. Kasmet laužydami ūglius greitai suformuosite įspūdingas, želdinius labai pagyvinančias ir akį traukiančias formas. Tai reiškia daug papildomo darbo sezono metu.

Žemaūgiai kalninių pušų kultivarai brangūs ir lėti. Prieš perkant reikia pasidomėti, kokio konkrečiai aukščio ir pločio bus naujasis augintinis, pasiekęs savo brandą. Bet darbo ir galvos skausmo bus mažai – pasodinote ir einate ravėti salotų.

Giedrė

© Sodoplanas.lt, 2018, kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.

Lėtapėdžiai

Kukmedžiai (Taxus) pakenčia genėjimą ir karpymą, todėl Europoje nuo seno buvo naudojami gyvatvorėms, žaliosioms sienoms, labirintams ir gyvosioms sodo skulptūroms kurti. Juos nesunku dauginti sėklomis ir auginiais, bet jie palyginti reiklūs augimo salygoms. Be to, pas mane jie auga ypač lėtai, o kantrybės (taigi logiškai – ir kukmedžių) aš turiu nedaug.

Nors tankūs ilgaamžiai kukmedžiai idealiai tinka gyvatvorėms ir užsienyje yra vieni iš populiariausių augalų gyvatvorėms sodinti, pas mus jos labai retos. Pirmiausiai dėl to, kad, kaip jau minėjau, kukmedžiai labai lėtai auga, o dažnas mūsų norime „tvorą užauginti“ kuo greičiau. Žinoma, ko tiems kukmedžiams skubėti, juk jie gyvena ne vieną tūkstantį metų. Šaltesnę žiemą gyvatvorė pašąla ir joje lieka skylės, kurios „užauga“ labai pamažu. Saulėta gyvatvorės pusė žiemos pabaigoje kartais apdega, – ir vėl tos pačios problemos. Dar viena bėda – brangūs sodinukai (keletą kartų brangesni negu eglės), kas ypač aktualu sodinant ilgą gyvatvorę. Todėl pas mus kukmedžiai labiau tinka gėlynų apvadams ir neaukštoms gyvatvorėms pusiau pavėsyje arba pavėsyje, taip pat figūriniam karpymui (geometrinės formos, gyvūnų ir žmonių figūrėlės). Aukštoms gyvatvorėms tinka europinio kukmedžio (Taxus baccata) formos ‘Fastigiata’, ‘Fastigiata Aurea’, ‘Fastigiata Robusta’.

Tai žemei reiklus augalas, jis neaugs sausoje smėlėtoje ar rūgščioje dirvoje, nepakenčia sausrų ir stovinčio vandens. Taigi žemė turi būti neutrali ar šiek tiek kalkinga, drėgna. Labiausiai tinka derlingas, gerai įdirbtas priemolis. Pas mane auga molyje.Geltonspygliai kukmedžiai pavėsyje išblunka iki balsvų, juos reikėtų sodinti pusiau pavėsyje arba saulėtoje vietoje, bet apsaugoti nuo vidurdienio spindulių. Šią problemą galima išspręsti sodinant kukmedį prie aukštesnio medžio, kuris per patį vidurdienį ant jo mestų šešėlį. Geltonspyglės šakelės saulėje dažnai apdega, ypač sausą karštą vasarą arba žiemos pabaigoje.

Kukmedžiai sprogsta gegužės pradžioje, žydi vasarą, o sėklos subręsta rugsėjo mėnesį ir laikosi ant kero iki žiemos (arba juos nulesa paukščiai). Jeigu reikia daug augalų gyvatvorei ir niekur neskubate, „uogytes“ galima surinkti, per žiemą stratifikuoti, o pavasarį pasėti daigyne. Dalis sėklyčių sudygsta tai pačiais metais, kitos po metų ar net dviejų. Jauni daigeliai pridengiami nuo saulės, o prieš žiemą storai mulčiuojami.

Kitą sykį trumpai apžvelgsiu europinių ir tarpinių kukmedžių kultivarus.

© Sodoplanas.lt, 2012. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.