Kerpam buksmedžius

Apie buksmedžių auginimą jau rašiau, o dabar apie tobulas formas.

Buksmedžiai kerpami birželį, kai užauga nauji ūgliai. Šiemet sausra perstūmė šiuos darbus į liepą, kai po lietaus gerai įmirko žemė ir saulė ėmė slėptis debesiukuose.  Jeigu esate įgudę, galima kirpti elektrinėmis gyvatvorių žirklėmis, bet jos dažniausiai naudojamos tik bendrai aptakiai formai išgauti, kai krūmai auga grupėmis ir yra persipynę, arba buksmedžių gyvatvorėms ir apvadams (ilgoms tiesioms linijoms) genėti.

Kirpti geriausia rankinėmis gyvatvorių žirklėmis. Reikia ir sekatoriaus – sausoms ir sergančioms šakelėms iškirpti krūmo centre, arba iškirpti šakoms (atidengti kamieną) prie pat žemės.

Kad buksmedžiai gražiai atrodytų, pirmiausiai reikia nuspręsti, kokią formą kirpsite (rutulį, pagalvėlę, piramidę ir pan.) ir jos laikytis keletą metų. Dažniausiai buksmedžiai kerpami rutuliu. Suformuoti idealiai lygų rutulį visai nesunku, jeigu turite keletą metų ir… kantrybės.

Kaip kirpti:

• Pasitieskite seną paklodę ar gabalą agroplėvelės po krūmais kuriuos genėsite – paskui nereikės rinkti nukirptų šakelių.

• Jeigu pradedate nuo jaunų negenėtų augaliukų, sodinkite juos anksti pavasarį ir iškart trečdaliu patrumpinkite lają. Kitą pavasarį palaukite, kol išsprogs ir užaugs jauni ūgliai, ir vėl nukirpkite trečdalį visos lajos. Vasaros pabaigoje nukirpkite pavienius išsikišusius ūglius, jeigu tokių pasitaikys. Dar kitą pavasarį, kai augalas jau pakankamai sutvirtėjęs ir sutankėjęs, pamažu pradėkite formuoti. Jeigu augalas skursta, nenori augti, o metinio prieauglio nėra arba jis labai menkas, gerinkite augimo sąlygas ir lajos nekirpkite, palaukite kitų metų.

• Jeigu buksmedis sveikas ir tankus, imkitės žirklių. Kirpkite etapais – po kelis centimetrus. Iš viso nukerpami 3-7 cm. Po kiekvieno etapo atsitraukite ir apžiūrėkite krūmą iš toliau. Taip lengviau įvertinsite, kur reikia pakirpti labiau, o kur jau gana. Jeigu buksmedis jau turi puikią šukuoseną ir jūs kasmet tik palaikote suteiktą formą, visą metų prieauglį galima nukirpti vienu ypu. Daug metų kerpama forma būna aiškiai matoma ir tereikia pašalinti nepaklusnias garbanas. Jeigu norite, kad rutulys kasmet didėtų, jaunų ūglių nenukirpkite visai, palikite po 1-2 cm.

• Kai jau esate patenkinti šukuosena, perbraukite lają ranka (galima ir abiem), sutaršykite krūmą. Nukris visos nukirptos, bet ant lajos vis dar kybančios šakelės, ir išlįs visos pasislėpusios, užlinkusios ar susipynusios, kurios išlįstų vėliau ir sugadintų lajos formą. Nukirpkite jas.

• Genėkite buksmedžius apsiniaukusią, nekarštą dieną. Jeigu tokią ištaikyti sunku, iškart po genėjimo lają iki vakaro pridenkite sena drėgna paklode – taip mažiau lapukų paruduos. Jeigu sausa, buksmedžius palaistykite.

Buksmedžiai labai mėgsta trąšas ir drėgną žemę (galima laistyti vandenyje ištirpintomis trąšomis 2-3 kartus per sezoną kas 4-6 savaites), bet aš jų taip nelepinu. Gauna sumedėjusiems augalams skirtų trąšų 1-2 kartus per sezoną (granulės po krūmu), ir viskas.

Anglų specialistai rekomenduoja po genėjimo krūmus nupurkšti mikroelementų arba specialiu jūros dumblių tirpalu.

Labai seni, išplikę, prastai suformuoti krūmai pavasarį išpjaunami iki žemės (per keletą cm). Jie pamažu atželia ir suformuojami iš naujo, kaip jauni negenėti augalai (žiūrėti tekstą aukščiau).

Giedrė

© Sodoplanas.lt, 2018, kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.

 

Žvakių laužymo sezonas atidarytas

Pušų ūgliai jau delno dydžio ir tai reiškia, kad metas juos genėti. Apie pušelių formavimą jau esu rašiusi, bet jaučiu būtinybę informaciją papildyti ir duoti keletą patarimų, kuriuos perskaitę greičiausiai apsispręsite nežaisti.

Taigi kaip čia su tuo genėjimu.

Kalninių pušų (Pinus Mugo) lają labai paprasta formuoti genint (išlaužiant) jaunus ūglius (liaudiškai žvakes), kai pavasarį jie ištįsta per sprindį.

Dabar apie tai, ar verta prasidėti. Savo pietinį šlaitą, išdidžiai vadinamą didžiuoju alpinariumu, pradėjau tvarkyti prieš maždaug 12 metų ir pirmi augalai jame buvo kalninės pušys. Norėjau pagalvėlės ar rutulio formos pušų, bet mano augalinėms fantazijoms jau trūko lėšų, tad nusprendžiau pažaisti ir vietoje neaugių miniatiūrinių kultivarų pirkti rūšines pušeles.  Jos auga plačiu krūmu ar daugiakamieniu medeliu ir paprastai pasiekia 3-4 m aukštį bei 2-3 m plotį. Mokėjau tuomet po 5-7 litus už 5 m. amžiaus sėjinukus vazonuose. Kasmet laužiau ūglius ir šiai dienai turiu šį grožį (nuotrauka kairėje):

Kasmet išlaužomi ūgliai

Palyginkite kaip atrodo prieš 5 metus (8 metais vėliau) sodintos ir visai negenimos kalninės pušys (nuotrauka dešinėje):

O dabar laikas suskaičiuoti visus pliusus ir minusus.

Niekada negenėta rūšinė kalninė pušis

Pliusai:

Sodinukai pigūs (maždaug 5 kartus pigesni už miniatiūrinius kultivarus).

Rūšinės pušys visos nereiklios nei vietai, nei žemei (nebent sodinsite grynam molyje – užmirkimas nepatinka nei vienai pušiai).

Jūs patys reguliuosite augalo dydį ir formą, ir iš rutulio nesunkiai suformuosite piramidę, pagalvę, debesėlį ar kitą dangaus gyvūną. Formą galima keisti ir po 10 ar daugiau metų – jūsų kūrybinė žaliava yra jauni ūgliai, o jie užauga kasmet. Vienų metų fantazijos polėkį (ar trūkumą) nesunku ištaisyti kitais metais. Teko tai daryti ir ne kartą.

Nugnybti ūgliai tinka šilauogėms ir kitiems rūgščią dirvą mėgstantiems augalams mulčiuoti.

Kurti yra didelis džiaugsmas 🙂

Minusai:

Ūglių genėjimas – papildomas darbas sode. Genima gegužės mėnesį, kai darbų ir taip su kaupu. Jeigu pušelė viena, darbo daug nebus, bet jeigu auginsite jų keletą ar visą gyvatvorę, genėti reikės keletą dienų.

Sprindžio ilgio minkšti ūgliai – metas genėti

Jeigu neformuojate jokios ypatingos formos, tiesiog norite tankesnės ir kompaktiškesnės lajos, visus jaunus ūglius galima trumpinti perpus ar 2/3 ir tam naudoti sodo žirkles ilgesniais ašmenimis (ne sekatorių) – taip daug greičiau negu laužyti pirštais. Įgudus galima naudoti ir elektrines ar akumuliatorines krūmų žirkles 8-20 cm ilgio ašmenimis. Jeigu formuojate sudėtingą formą, nėra geresnio įrankio už jūsų pirštus. Darbas lėtas, bet patikimas. Genėkite su plonomis vinilo pirštinėmis – sakai sunkiai nusivalo (įrankių ašmenys taip pat apsivelia).

Jeigu formuojate labai tankią lają, augalus kasmet reikia apžiūrėti, ar šakos ne per daug sutankėjusios ir lajos viduje nesikaupia nukritę spygliai. Juos išgriebkite pirštais, o sutankėjusias šakeles iškirpkite sekatoriumi prie pat kamieno. Prieš kirpdami 9 kartus pamatuokite, kad lajoje neatsirastų skylių. Susikaupę spygliai ima trūnyti, juose kaupiasi drėgmė, ir tai puikūs namai įvairiems sodo kenkėjams ir ligoms. Taigi tankiai formuojamos pušelės nevaloma laja gali pradėti sirgti.

Ūglius laužyti reikia kasmet. Tai darbas, kurio nevalia praleisti ir apleisti. Vienų metų tinginystės rezultatas – pusmetriniai ūgliai ir sudarkyta lajos forma. Jeigu sodą parduodate, naujiems šeimininkams reikia paaiškinti šių pušų priežiūros ypatumus. Jeigu norite kompaktiškų tam tikros formos pušelių, bet negalėsite joms skirti laiko, verčiau pirkti brangesnius žemaūgius kultivarus.

Genimos pušys niekada nesustos augusios, taigi kasmet, kad ir minimaliai, plėsis į šonus ir viršų. Tą reikia apskaičiuoti planuojant želdinius. Kai kurie bonsai augintojai, o geni jie daug ir dažnai, siūlo nebijoti ir naujus ūglius išskinti visai – tokiu būdu augalas liks toks koks buvęs, bet aš subjektyviai manau, kad tai per daug drąstiška ir palieku bent 1 cm.

Santrauka:

Rūšinės kalninės pušys pigios ir greitai auga. Kasmet laužydami ūglius greitai suformuosite įspūdingas, želdinius labai pagyvinančias ir akį traukiančias formas. Tai reiškia daug papildomo darbo sezono metu.

Žemaūgiai kalninių pušų kultivarai brangūs ir lėti. Prieš perkant reikia pasidomėti, kokio konkrečiai aukščio ir pločio bus naujasis augintinis, pasiekęs savo brandą. Bet darbo ir galvos skausmo bus mažai – pasodinote ir einate ravėti salotų.

Giedrė

© Sodoplanas.lt, 2018, kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.