Kerpam buksmedžius

Apie buksmedžių auginimą jau rašiau, o dabar apie tobulas formas.

Buksmedžiai kerpami birželį, kai užauga nauji ūgliai. Šiemet sausra perstūmė šiuos darbus į liepą, kai po lietaus gerai įmirko žemė ir saulė ėmė slėptis debesiukuose.  Jeigu esate įgudę, galima kirpti elektrinėmis gyvatvorių žirklėmis, bet jos dažniausiai naudojamos tik bendrai aptakiai formai išgauti, kai krūmai auga grupėmis ir yra persipynę, arba buksmedžių gyvatvorėms ir apvadams (ilgoms tiesioms linijoms) genėti.

Kirpti geriausia rankinėmis gyvatvorių žirklėmis. Reikia ir sekatoriaus – sausoms ir sergančioms šakelėms iškirpti krūmo centre, arba iškirpti šakoms (atidengti kamieną) prie pat žemės.

Kad buksmedžiai gražiai atrodytų, pirmiausiai reikia nuspręsti, kokią formą kirpsite (rutulį, pagalvėlę, piramidę ir pan.) ir jos laikytis keletą metų. Dažniausiai buksmedžiai kerpami rutuliu. Suformuoti idealiai lygų rutulį visai nesunku, jeigu turite keletą metų ir… kantrybės.

Kaip kirpti:

• Pasitieskite seną paklodę ar gabalą agroplėvelės po krūmais kuriuos genėsite – paskui nereikės rinkti nukirptų šakelių.

• Jeigu pradedate nuo jaunų negenėtų augaliukų, sodinkite juos anksti pavasarį ir iškart trečdaliu patrumpinkite lają. Kitą pavasarį palaukite, kol išsprogs ir užaugs jauni ūgliai, ir vėl nukirpkite trečdalį visos lajos. Vasaros pabaigoje nukirpkite pavienius išsikišusius ūglius, jeigu tokių pasitaikys. Dar kitą pavasarį, kai augalas jau pakankamai sutvirtėjęs ir sutankėjęs, pamažu pradėkite formuoti. Jeigu augalas skursta, nenori augti, o metinio prieauglio nėra arba jis labai menkas, gerinkite augimo sąlygas ir lajos nekirpkite, palaukite kitų metų.

• Jeigu buksmedis sveikas ir tankus, imkitės žirklių. Kirpkite etapais – po kelis centimetrus. Iš viso nukerpami 3-7 cm. Po kiekvieno etapo atsitraukite ir apžiūrėkite krūmą iš toliau. Taip lengviau įvertinsite, kur reikia pakirpti labiau, o kur jau gana. Jeigu buksmedis jau turi puikią šukuoseną ir jūs kasmet tik palaikote suteiktą formą, visą metų prieauglį galima nukirpti vienu ypu. Daug metų kerpama forma būna aiškiai matoma ir tereikia pašalinti nepaklusnias garbanas. Jeigu norite, kad rutulys kasmet didėtų, jaunų ūglių nenukirpkite visai, palikite po 1-2 cm.

• Kai jau esate patenkinti šukuosena, perbraukite lają ranka (galima ir abiem), sutaršykite krūmą. Nukris visos nukirptos, bet ant lajos vis dar kybančios šakelės, ir išlįs visos pasislėpusios, užlinkusios ar susipynusios, kurios išlįstų vėliau ir sugadintų lajos formą. Nukirpkite jas.

• Genėkite buksmedžius apsiniaukusią, nekarštą dieną. Jeigu tokią ištaikyti sunku, iškart po genėjimo lają iki vakaro pridenkite sena drėgna paklode – taip mažiau lapukų paruduos. Jeigu sausa, buksmedžius palaistykite.

Buksmedžiai labai mėgsta trąšas ir drėgną žemę (galima laistyti vandenyje ištirpintomis trąšomis 2-3 kartus per sezoną kas 4-6 savaites), bet aš jų taip nelepinu. Gauna sumedėjusiems augalams skirtų trąšų 1-2 kartus per sezoną (granulės po krūmu), ir viskas.

Anglų specialistai rekomenduoja po genėjimo krūmus nupurkšti mikroelementų arba specialiu jūros dumblių tirpalu.

Labai seni, išplikę, prastai suformuoti krūmai pavasarį išpjaunami iki žemės (per keletą cm). Jie pamažu atželia ir suformuojami iš naujo, kaip jauni negenėti augalai (žiūrėti tekstą aukščiau).

Giedrė

© Sodoplanas.lt, 2018, kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.

 

Figūrinis karpymas arba žaidžiame skulptorių

Figūrinį karpymą savo želdynuose pirmieji ėmė taikyti romėnų sodininkai I amžiuje prie Kristų. Tiesa, pirmaisiais juos krikštyti ne visai teisinga, nes romėnai šį amatą nusižiūrėjo iš… ožkų. Jeigu yra tekę keliauti Viduržemio jūros pakrantėmis, o ypač šio regiono salomis, tikriausiai atkreipėte dėmesį į būrelius sulaukėjusių ožkų, kurios lyg cirko akrobatai karstosi stačiomis uolomis. Žemė ten nederlinga,  augalų mažai, dauguma jų efemeriniai ir tris ketvirtadalius metų praleidžia po žeme, išlysdami tik anksti pavasarį, kai orai vėsūs ir lietingi. Todėl vasarą iš uolų plyšio kyšantis žalias lapas – atgaiva ir turisto akims, ir ožkų pilvukams. Krūmai turi būti ypač gerai prisitaikę augti, o tiksliau – išgyventi sudėtingomis sąlygomis. Jiems nuolat trūksta drėgmės ir maisto medžiagų, be to, juos nuolat negailestingai geni. Kadangi ožkos dažniausiai pasiekia tik vieną krūmo pusę, apačią ar viršų, pamažu krūmas įgauna tam tikrą formą. Yra tekę matyti debesėlių, laivų ir keisčiausių geometrinių figūrų formos krūmokšnių, pakibusių ant uolų virš bedugnės.

Masiškai figūriniu karpymu susižavėta tik Renesanso laikotarpiu, kai idėjų pritrūkę italų ir prancūzų sodininkai ėmė semtis įkvėpimo antikinės Romos madose. Žymiausias to meto kūrinys – Versalio sodai. Britai bandė kopijuoti, bet jiems prastai sekėsi. Tačiau dėl savo aistros sodininkauti, jie greitai perėmė visas technikas, jas patobulino ir pritaikė savo poreikiams. Jų dėka puikios žalios skulptūros iš didikų ir karalių sodų persikėlė į mažus, bet jaukius angliskus sodelius. Figūrinis karpymas iš priveligijuoto užsiėmimo tapo mielu ir prieinamu kiekvienam. Ir šiandien, kalbėdami apie puikiausias pasaulyje gyvatvores, vejas ir žaliąsias skulptūras, dažniausiai minime ir žavimės britų, o ne prancūzų sodais.

Formalūs geometriniai želdiniai – gyvatvorės, apvadai ir žaliosios skulptūros suteikia sodui svorio, didesnę estetinę vertę ir užbaigtumo įspūdį. Tai želdinio rėmas – nekintantis, stabilus, tokį efektą paprastai galima pasiekti tik mažosios architektūros statiniais (akmeniniais ar trinkelių takais, pergolėmis, pavėsinėmis, grįstomis aikštelėmis, dekoratyviniais tvenkiniais). Gerai prižiūrimi geometriniai želdiniai nekinta ir yra dekoratyvūs visus metus. Jie gražūs savaime, bet dera su akmenimis ir ryškiais gėlynais. Jais nesunkiai galima paslėpti sklypo trūkumus ir išryškinti privalumus.

Žaliosioms skulptūroms formuoti labiausiai tinka visžaliai, lėtai augantys, gerai sutankėjantys ir karpymą pakenčiantys krūmai ir medžiai smulkiais lapais arba spygliais. Labiausiai tinka buksmedžiai (Buxus sempervirens) ir kukmedžiai (Taxus baccata), bet galima naudoti ir karpomų gyvatvorių augalus – gudobeles (Crataegus), ligustrus (Ligustrum), skroblus (Carpinus), tujas (Thuja), kaulenius (Cotoneaster) ir pan.

Pradedantiesiems sodininkams figūrinis karpymas skamba mistiškai ir jie baidosi sodo žirklių kaip arklys automobilio.  Iš tikrųjų procedūra visai paprasta, svarbu tinkami ir neatšipę įrankiai.

Dažnai sakoma, kad skulptūrai suformuoti reikia viso gyvenimo. Iš tikrųjų tai priklauso nuo to, kokio amžiaus augalą pradedate formuoti ir kokio tikitės rezultato. Sudėtingoms 3-4 aukštų arba labai detalioms smulkmeniškoms figūroms sukurti išties reikės laiko, bet paprastoms geometrinėms formoms užtenka 3-5 metų, jeigu sodinukas tinkamo aukščio ir tankumo. Iš paaugusio augalo skulptūrą suformuosite greičiau negu iš mažiuko, ką tik įsišaknijusio auginio (juk jis pats augs ir stiprės mažiausiai 3 metus). Medelynuose galima nusipirkti įvairaus amžiaus ir dydžio sodinukų augintų konteineriuose. Piniginė labai nesuplonės, jeigu įsigysite 2-4 paaugintus buksmedžius ar kukmedžius, bet tai sutaupys jums keletą, o dažnai ir kelioliką metų. Konteineriuose auginti krūmai ir medžiai nepatiria didelio streso persodinti į didesnį vazoną arba į lysvę, juos galima pradėti genėti jau kitais metais.

© Sodoplanas.lt, 2013. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.