Botanikos sodas Briuselyje

Belgijos  nacionalinis botanikos sodas įsikūręs puikioje ramioje vietoje Briuselio pakraštyje, Meise priemiestyje. Vos už 4 km nuo botanikos sodo yra įžymusis Atomiumas, šiuolaikinio mokslo, technologijų ir meno muziejus, jau tapęs Belgijos sostinės simboliu ir teminis parkas „Mini Europa” – tai labai patogu miesto svečiams, kurie per dieną aprėpti visas aktyvias pramogas.

Tai puiki vieta ramiai pasivaikščioti didžiuliu 92 ha parku arba prisėti ant suolelio ir sukrimsti sumuštinį. Tik saugokitės Bouchout pilies (ji priklausė Belgijos karaliaus Leopoldo II seseriai Šarlotei) tvenkinį aplipusių žąsų ir ančių. Ne tiek jų pačių, kiek žolę nuklojusių įspūdingo dydžio „bombikių“. Jomis nuklota ne tik veja, bet ir visi takeliai aplink pilį,  todėl šios vietos geriau vengti.

Jeigu vaikščioti tingite, sėskite į dailią dvikinkę karietą, kuri senų medžių alėjomis jus nuveš iki vadinamųjų augalų stiklo rūmų. Įspūdingo dydžio žiemos sodai suskirstyti pagal klimato zonas –  pradedant stepėmis ir dykuma, baigiant lietingais tropikų miškais. Stiklo rūmus sudaro 13 didelių patalpų apsuptų 22 „salelėmis”. Tai daugiau kaip 1 ha žemės po stiklu ir įspūdingiausios augalų kolekcijos iš viso pasaulio. Joms verta paskirti bent keletą valandų, juo labiau, kad už stiklo sienų laukia tik neišvaizdžios žąsų bombikės.

Lietingame atogrąžų miške visuomet šilta ir drėgna, jame auga lianos, palmės ir epifitai. Čia tiesiog knibžda gyvybė. Juose aptinkama daugiau augalų ir gyvūnų rūšių negu visuose kituose pasaulio biomuose kartu sudėjus. Amazonės baseine viename hektare randama net 300 rūšių medžių. Juos apsiveja ir dažnai įvairiame aukštyje sujungia lianos. Epifitai uždengia medžių kamienus ir šakas. Kai kurie atogrąžų miškai kasmet apsemiami, kai liūmių sezonu patvinsta upės.

Atogrąžų kalnų šlaituose tvankų ir drėgną žemunų miškų karštį keičia vėsesnė drėgmė. Rūkai gaubia šių miškų lajas, o nuo lapų tiesiog laša drėgmė. Medžius apaugusios kerpės ir samanos.

Viduržemio jūros klimato žiemos sode – ne tik augalai iš Italijos ar Turkijos, bet ir kitų pasaulio regionų, kur orai ir augimo sąlygos panašios – tai Pietų Afrika, Čilė, Vakarų Australija ir JAV (Kalifornija). Šis regionas išsiskiria palyginti trumpu sezonu – vešlų pavasarinį augimą keičia vasaros sausra. Augalai prisitaikę ne tik prie kaitrios saulės ir sausros, bet ir prie gaisrų.

Ne tik vaikams, bet ir suaugusiems įdomu stilizuotame Evoliucijos muziejuje, kur tiksliai atkuriamas  augalų evoliucijos procesas nuo žaliųjų dumblių iki dabatinių žydinčių augalų.  Senovinis miškas labai tikroviškas, taip ir lauki, kad ant takelio iš tankmės iššoktų dinozauras. Pats gražiausias, tiesiog pribloškiantis amazoninių viktorijų (Victoria amazonica) paviljonas.

Didžiuliame apskritame baseine auga lelijos, kurių lapai gali išlaikyti paviršiuje vienerių metų vaiką, pakraščiuose žydi gražiausios tropikų lelijos, lotosai, auga mangrovės, kiti vandens ir pelkių augalai. Šiame paviljone labai karšta ir drėgna, nuolat palaikoma apie 30 laipsnių temperatūra.

Belgijos nacionalinis botanikos sodas vienas didžiausių  pasaulyje. 1958 metais jis buvo perkeltas iš Briuselio miesto centro į dabartinę vietą. Kartu persikėlė ir visos per keletą šimtmečių sukauptos augalų kolekcijos.

© Sodoplanas.lt, 2010. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draužiama.

Milžinės lelijos

Amazoninė viktorija (Victoria amazonica) – tai gigantiška vandens lelija, kuri natūraliai auga giliuose Amazonės upės baseino vandenyse (šaknys įsitvirtinusios 2-8 m gylyje). Stiebai ir lapų apačia apaugę ilgais dygiais spygliais, kurie gerai saugo nuo žolėdžių vandens gyvūnų. Kai kurių rūšių viktorijų lapai užauga iki 3 m skersmens.

Įdomiausia, kad šį unikalų augalą galima auginti kaip vienmetį iš sėklų. Sėklų galima įsigyti internetu arba lankantis didžiuosiuose pasaulio botanikos soduose, pavyzdžiui Londono Kew. Sėklos dygsta ir auga labai sparčiai. Bėda ta, kad viktorijai pas mus lauke per šalta, o į mažą plastikinį baseinėlį žiemos sode jos nesutalpinsi. Be to, ji nepakenčia vandens temperatūros svyravimų, todėl vėsesniu oru, net ir vasarą, vandenį baseine reikia šildyti.

Taigi viktorijas sėkmingai gali auginti tik botanikos sodai arba tie lelijų mylėtojai, kurie turi didžiulį šildomą žiemos sodą. Bet įsigyti sėklų ir pabandyti užsiauginti šį vandens stebuklą linkėčiau kiekvienam. Juo labiau, kad tokią karštą vasarą kaip praėjusi, viktorija būtų puikiai porą mėnesių augusi ir tvenkinyje lauke. Tiek užtektų gėlininko smalsumui patenkinti.

Sėklas reikėtų pirkti rudenį ir stratifikuoti. Paskui daigelius paauginti akvariume ir baigiantis  pavasariui perkelti į šildomą baseiną. Vasaros viduryje, jeigu sąlygos tinka  ir augalas gerai įsišaknijęs, ima augti gigantiški lapai, kurie pakeičia mažesnius „vaikiškus”. Tuo pačiu ima augti ir dideli balsvi 30-40 cm skersmens žiedai. Kaip ir dauguma vandens lelijų, jie žydi tik dvi paras (neužsiveria ir pirmą naktį)  ir sendami pamažu rausta.  Peržydėję nuskęsta. Apdulkinti žiedai po vandeniu suformuoja vadinamąsias sėklų dėžutes. Beje, šiuos augalus apdulkina… mėšlavabaliai!

Fotografuota Belgijos nacionaliniame botanikos sode, Briuselyje.

© Sodoplanas.lt, 2010. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draužiama.