Prie ištakų

Grįžtu prie Sodo plano po keleto metų tylos. Gyvenime būna laikotarpių, kad vietoje gerai žinomų, plačiai ištryptų ir jau kiek pabodusių takų renkamės mažai pramintus takelius ir ieškome savęs, o ratui apsisukus grįžtame prie ištakų. Gamta ir augalai – mano ištakos, mano alfa ir omega, užburianti, kasdien vis kitaip iškrintanti dėlionė, o sodai – tai odai ir sielai artimiausia jos dalis.

Kraipau galvą skaitydama tai, ką rašiau prie penketą metų. Daugelį tekstų reikėtų perrašyti (gal su laiku taip ir padarysiu), nes metai įrodė, jog sode nėra ir negali būti konkrečių, kategoriškų, visiems ir viskam tinkamų taisyklių. Yra bendri sodininkystės principai ir metodai, kuriuos mes kiekvienas lanksčiai prisitaikome sau.  Šis blogas skirtas ne mokyti, bet įkvėpti, palaikyti ir paskatinti imtis smagių dalykų savo kieme. 

Augalai su metais pažėrė staigmenų, keitėsi ir mano numylėtinių statusas. Spalvos ir formos vis dar žavi mane, kaip ir ankščiau, bet labiausiai mylėti augalai dabar velkasi sąrašo pabaigoje.

Žemaūgiai spygliuočių kultivarai vis dar `top wanted`, nes tai patys nereikliausi padarai žemėje. Nei jų tręšti, nei purkšti, nei lapus grėbti – tik grožėtis. Jų bėda, kad auga lėtai. Miniatiūriniai spygliuočiai apskritai geriausiai atrodo pasodinti grupėmis alpinariume ar kitoje tam specialiai skirtoje vietoje, o bendruose želdiniuose pasimeta tarp stambesnių augalų. Todėl jeigu neesate kolekcionierius, želdynams verčiau rinkitės kitus augalus ar augesnius spygliuočių kultivarus.

Labiausiai mane žavi lapuočiai krūmai ir medžiai spalvotais lapais. Nedidukai kultivarai ir atmainos, telpantys mažuose miesto ar priemiesčių sklypuose. Jie puikiai dera su spygliuočiais, dekoratyvinėmis žolėmis ir daugiametėmis gėlėmis. Tai visą sezoną dekoratyvūs augalai. Jų minusas – lapai, tad rudenį daug darbo.

Raudonuogių šeivamedžių kultivarų (geltonais karpytais lapais) vietą mano sode užėmė žagreniai `Tiger Eye`, nes šeivamedžiai tiesiog varė mane į neviltį sugebėjimu pritraukti visus regione kenkėjus ir ligas. Panašiai ir su raudonlapiais raugerškiais – išvijau iš sodo visus rūšinius, stambius, kurie mane apgenėdavo labiau nei aš juos – visgi jų spygliai pavydėtino dydžio ir aštrumo. Bet vis dar žaviuose ir auginu koloninų formformų raugerškius ir kompaktinius kultivarus, kurių nereikia genėti, ir kurie visai netraukia kenkėjų.

Japoninių lanksvų mano sode dabar dviem trečdaliais mažiau negu prieš 10 metų. Tai nuostabus, spalvingas ir nereiklus augalas, bet kad gerai atrodytų, o laja išlaikytų nepriekaištingą formą, jį reikia du kartus per metus formuoti žirklėmis ir kas 5 metus atjauninti. Tai užima labai daug laiko.

 

Bambukų kolekcija susitraukė iki minimumo – pavargau dangstyti. Bet nedidukės Sasaella vis dar auga kaip mūras – nebaisus joms nei šaltis, nei sausros. Susižavėjimas dekoratyvinėmis žolėmis neperaugo į meilę (Rasa, atleisk.. :)) ), bet jos puikiai papildo mano spalvotus želdynus.

Vis dar myliu savo melsves. Jų sumažėjo tik dėl to, kad neturėjau kur sodinti naujų įdomių augalų 🙂 Jos puikiai užpildo erdvę ir yra visiškai nereiklios. Mano auginamų melsvių neįveikia net sraigės, kurios paskutiniais metais iš mielo, netikėto sodo svečio peraugo į viską naikinančių siaubūnų (vis dar mielų, mažų ir spalvotų) armiją. Dar didesnis priešas – iš kažkurio medelyno su kitais augalais atkeliavęs raudonlapis kiškio kopūstas, kuris plinta kaip maras ir nebijo net raundapo. Apie tai dar rašysiu. Įrašai nebus labai dažni, bet porą kartų per mėnesį tikrai pasimatysime.

Iki susitikimo sode!

Giedrė

2018 m. balandžio 13 d.

Rausvos cercio vilionės

Rožiniais žiedais aplipusios šakos, o kartais ir visas kamienas.  Medukas nedidelis, bet koks gražus – ar moteriškės atsilaikys? Žinoma, ne. Iš medelyno gražuoliai medeliai persikels į mūsų kiemus ir sodybas ir padidins lepinamų pusiau egzotinių augintinių gretas. Tų, kuriuos reikia dengti žiemai, o pavasarį ant pirštų galų pėdinti patikrinti, ar dar gyvi.

Kanadiniai cerciai (Cercis canadensis L.) nėra jau tokie lepūs, bet šalčiui jautroki, ypač kol jauni. Jiems reikia parinkti šiltą saulėtą vietą užuovėjoje ir žiemai, kol nedidukai, šiltai apklostyti. Lietuvoje galima gauti svyrantį suktašakį `Lavender Twist`, rečiau – raudonlapį `Forest pansy` ar  raudonžiedį `Appalachian Red` kanadinius cercius.

Nors vadinamas kanadiniu, Kanadoje jis retai aptinkamas – neapsigaukite palaikę jį nereikliu ir šalčiui atspariu vien dėl pavadinimo. Natūraliai jis paplitęs JAV rytinėje pakrantėje, nuo Niu Yorko valstijos iki Teksaso, o ten gerokai šilčiau negu pas mus. Be to, cerciai mėgsta saulę ir sausesnį orą, todėl jie nėra populiarūs Didžiojoje Britanijoje, nes dėl drėgno oro prastai žydi. Visgi vienas iš naujesnių kultivarų – `Lavender Twist` – gali viską apversti aukštyn kojomis. Jis dar vadinamas `Covey`, nes buvo atrastas C.Covey sode Westfielde. Šis miestelis yra visai netoli sienos su Kanada, ant Ernie ežero (vienas iš 5 vadinamųjų Didžiųjų Mičigano ežerų) kranto.

Suaugęs medelis siekė vos 1,5 m, jo šakos šiek tiek sukosi ir sviro žemyn iki žemės. Tuomet C. Covey ėmėsi  medelį formuoti – atlenkė ir pririšo centrinį ūglį, kad augtų į viršų. Per keletą metų, nuolat kartojant procedūrą, natūraliai svyrantį medelį pavyko „užauginti” iki 2,5 m. Beje, sodininkė jį rado visai atsitiktinai, pakelėje, važiuodama atostogauti į Floridą. Apie neįprastą kanadinio cercio atmainą išgirdęs Tim Brotzman, medelyno savininkas iš Ohio, atvyko jo apžiūrėti ir netrukus įsigijo išskirtines teises jį dauginti ir platinti.

Plačiąjai visuomenei `Lavender Twist` buvo pristatytas 2008 metais Čelsio gėlių šou. Britus jis sužavėjo ypač gausiu žydėjimu, kuris paaiškinamas tuo, kad nusvirusiose ir susisukusiose šakose sula teka lėčiau ir augalas suformuoja daugiau pumpurų. Lietuvius šis cercis galėtų sužavėti savo atsparumu šalčiui. Teigiama, kad prigijęs ir sutvirtėjęs medelis nebijo net -30oC. Labiausiai jam gali pakenkti vėlyvos pavasario šalnos.

Dėl polinkio formuoti skėtinę lają ir svirti `Lavender Twist` dažniausiai skiepijami į aukštą poskiepį. Pražysta jauni. Purpuriniai žiedai atrodo puikiai ant tamsių šakų ir kamieno. Žydi prieš skleidžiantis lapams arba tuo pačiu metu. Peržydėjus užsimezga ilgos rudos ankštys. Lapai dideli, pavasarį rusvai žali, o vasarą žali, širdelės formos, panašūs į puošmedžio lapus (Cercidiphyllum). Rudenį pageltonuoja.

Labai gražus ir raudonlapis kanadinis cercis `Forest Pansy` – jo lapai pavasarį tamsiai purpuriniai, su giliomis ryškiomis gyslomis. Vasarą jie išblunka, įgauna rausvai žalią atspalvį, o rudenį pasipuošia geltonais, oranžiniais ir purpuriniais potėpiais. Beje, lapai, nors ir dideli, nebijo vėjo ir nesudryksta. Užauga iki 1,5 m. Žydi prastai, bet žiedų niekas ir nepasigenda.

Raudonžiedis `Appalachian Red` – taip pat natūrali atmaina, rasta pakelėje Merilendo valstijoje. Jeigu ne žiedai, jis niekuo nesiskirtų nuo rūšinio augalo. Lapai žali.

Viduržemio jūros regione auginamas apskritalapis cercis (Cercis siliquastrum L.). Jis žydi ypač gausiai rausvai alyviniais žiedais, bet neatsparus šalčiui.

Kanadiniui cerciui parinkite šiltą ir saulėtą vietą užuovėjoje. Mėgsta derlingą purų priemolį, vandeniui laidžią dirvą. Geriausiai jaučiasi ir žydi kai žiemos gilios, be atlydžių, o vasaros karštos.

`Lavender Twist` geriausiai atrodo pasodintas vienas vejoje – tai išskirtinis augalas. Vietą cerciui parinkite kruopščiai, kad nereiktų vėliau persodinti. Šie augalai nepakenčia persodinimo, auga lėtai.

© Sodoplanas.lt, 2011. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draužiama.

Spygliuočiai vazonuose

Namų kiemai, terasos ir balkonai vis dažniau puošiami dekoratyviniuose vazonuose pasodintais  spygliuočiais. Spalvingais, dažniausiai taisyklingų geometrinių formų visžaliais krūmais ir medžiais puošiama siekiant greito ir ilgalaikio efekto.

Spygliuočiai puošnūs visus metus, jų priežiūra nesudėtinga, tačiau vazonuose, kur šaknims labai mažai vietos, gerai auga ne visi. Reikėtų rinktis lėtai augančius medelius ir krūmus, tačiau neverta pirkti labai jaunų, nes lauksite ne vienerius metus, kol jie įgaus reikiamą formą. Dauguma miniatiūrinių arba pusiau miniatiūrinių spygliuočių per metus paauga vos 1-4 cm.

Vazonuose spygliuočiams reikia sudaryti tokias pačias sąlygas, kaip ir augantiems grunte. Pušis, kadagius, tujas, kai kuriuos puskiparisius sodinkite į lengvesnį priesmėlį, o egles, kėnius, kukmedžius – į purų, derlingą priemolį. Antros grupės augalai geriau jausis pusiau pavėsyje arba pavėsyje, pirmosios – pusiau pavėsyje ir saulėje. Išimtis – augalai spalvinga laja. Nesvarbu, ar tai kadagys ar eglė – geriausiai abu atrodys ir augs saulėje arba pusiau pavėsyje. Pavėsyje jų spalva išbluks, geltoni ar balti spygliai bei šakelės pažaliuos. Žiemą spalvingus augalus būtina ypač kruopščiai saugoti nuo saulės, nes jie nusvyla pirmieji.

Didžiausia vazonuose augančių spygliuočių bėda – greitai išdžiūvantis žemių gumulas. Juos reikia dažnai laistyti, o žemės paviršių mulčiuoti. Jeigu vazonų daug, karštą vasarą laistymas gali virsti tikra kankyne. Pirmaisiais metais į šviežią žemę pasodintų spygliuočių tręšti nereikia. Kitais metais, jeigu augalai nepersodinami, pavasarį prie šaknų įterpiama lėtai tirpstančių trąšų (skirtų 3 mėn.laikotarpiui), kurių užtenka visą sezoną. Spygliuočiai nepakenčia pertręšimo, todėl su trąšomis nepersistenkite.

Nors moliniai vazonai yra dailesni, jie porėti ir išgarina daug vandens. Juose žemė perdžiūva dvigubai greičiau negu plastikiniuose vazonuose. Spygliuočiai jautriai reaguoja į perdžiūvimą, todėl geriausia juos iš pradžių sodinti į plastikinius vazonus, o paskui įstatyti į gražesnius molinius. Žemės paviršius mulčiuojamas medžio žieve arba žvyru, dekoratyviais akmenukais – toks mulčias ne tik paslepia nedailų plastikinį vazoną, bet ir sulaiko drėgmę.

Miniatiūriniai arba pusiau miniatiūriniai spygliuočiai medžiai ir krūmai

Tujos
Vakarinė tuja (Thuya occidentalis) `Danica`.
Vakarinė tuja (Thuya occidentalis) `Teddy`.
Vakarinė tuja (Thuya occidentalis) `Tiny Tim`.
Vakarinė tuja (Thuya occidentalis) `Smaragd`.
Rytinė tuja (Thuya orientalis) `Aurea Nana`.

Puskiparisiai
Lausono puskiparisis (Chamaecyparis lawsoniana) `Ellwoods Gold`, `Ellwoods Gold Pillar’, `Ellwoods Pillar`.
Lausono puskiparisis (Chamaecyparis lawsoniana) `Green Globe`.
Lausono puskiparisis (Chamaecyparis lawsoniana) `Minima Aurea`.
Bukaspyglis puskiparisis (Chamaecyparis obtusa) `Tsatsuma Gold`, `Tsatsuma`.
Bukaspyglis puskiparisis (Chamaecyparis obtusa) `Fernspray Gold`.
Žirniavaisis puskiparisis (Chamaecyparis pisifera) `Nana`.
Žirniavaisis puskiparisis  (Chamaecyparis pisifera) ‘Sungold’.
Žirniavaisis puskiparisis  (Chamaecyparis pisifera) `Filifera Aurea Nana`.
Žirniavaisis puskiparisis  (Chamaecyparis pisifera) `White Pygmy`.
Baltasis puskiparisis (Chamaecyparis thyoides) `Rubicon`.

Kėniai
Balzaminis kėnis (Abies balsamea) `Nana`.
Korėjinis kėnis (Abies koreana) `Nana`.
Korėjinis kėnis (Abies koreana) `Compact Dwarf`.

Kadagiai
Kininis kadagys (Juniperus chinensis) ‘Pyramidalis’.
Pakrantinis kadagys (Juniperus conferta) `Blue Pacific`.
Paprastasis kadagys (Juniperus communis) `Sentinel`.
Uolinis kadagys (Juniperus scopolorum) `Blue Arrow`.
Žvynuotasis kadagys (Juniperus squamata) `Blue Carpet`.
Žvynuotasis kadagys (Juniperus squamata)  `Blue Star`.
Žvynuotasis kadagys (Juniperus squamata) `Holger`.
Tarpinis kadagys (Juniperus x media)  `Carbery Gold`.
Tarpinis kadagys (Juniperus x media)  `Gold Coast`.

Eglės
Paprastoji eglė (Picea abies) `Nidiformis`.
Paprastoji eglė (Picea abies) `Pumila`.
Baltoji eglė (Picea glauca) var.albertiniana `Conica`.
Baltoji eglė (Picea glauca) var.albertiniana `Globe`.
Baltoji eglė (Picea glauca) var.albertiniana `Daisies White`.
Baltoji eglė (Picea glauca) var.albertiniana `Laurin`.
Baltoji eglė (Picea glauca) var.albertiniana `Sander`s Blue`.

Pušys
Baltažievė pušis (Pinus leucodermis) `Compact Gem`.
Kalninė pušis (Pinus mugo) `Gnom`.
Kalninė pušis (Pinus mugo) `Mops`.
Kalninė pušis (Pinus mugo) `Winter Gold`.
Juodoji pušis (Pinus nigra) `Pierrick Bregon`, `Globosa`, `Nana`.

Žiemą vazonuose auginti spygliuočiai laikomi garaže ar kitoje vėsioje, bet būtinai šviesioje patalpoje. Nuolat tikrinama, kad žemė neperdžiūtų, laistoma. Visžaliai augalai garina vandenį ir žiemą, todėl vandens atsargas jiems reikia nuolat papildyti. Juos būtina gausiai laistyti rudenį, dar prieš sušąlant žemei, jeigu ruduo sausas. Šalčiui jautresnius augalus galima sudėti į didelius plastiko maišus arba dėžes, o tarpus tarp vazonų užpilti sausais nukritusiais lapais, medžio žieve, pjuvenomis ar durpėmis.

Jeigu vazonuose auginti spygliuočiai tikrai atsparūs šalčiui (2 zonomis atsparesni negu zona, kurioje gyvenate), o vazonas didelis, juos galima palikti lauke – pavėsyje ir užuovėjoje, vazoną pravartu apšilti. Lietuva yra 4-6 klimato zonoje (4 zona – Rytų Lietuva, 6 zona – pajūrys).

Žiemą lauke nepalikite augalų, kuriuos į vazonus sodinsite ar persodinsite šį rudenį, taip pat šiemet užsienyje pirktų augalų ir tų egzempliorių, apie kurių atsparumą šalčiui neturite tikslios informacijos.

© Sodoplanas.lt, 2010. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draužiama.

Ką žiema paliko

Ilga, šalta, neįprasta – be atlydžių – žiema jau pasitraukė, laikas skaičiuoti nuostolius. Atlydžius lydinčios staigios paros temperatūrų kaitos ir mirkimo vandenyje nepakenčiantys augalai peržiemojo neblogai. Rizikos zonos augalais laikyti plaštakiškų (Acer palmatum) bei japoninių klevų kultivarai (Acer japonicum), sirinės kinrožės (Hibiscus siriacus), japoninis seglinis (Stewartia pseudocamellia), skėtkėniai (Sciadopytis) mano sode neapšalo nei vienos šakutės (Vidurio Lietuva). Užtat nukentėjo tie, iš kurių to visai nebuvo tikimasi.

Pagrindinė bėdų priežastis – šaltas vėjas, storas, apledėjęs, iki kovo vidurio nenutirpęs sniego sluoksnis ir kaitri pavasarinė saulė. Po sniegu palaidoti visžaliai lapuočiai, taip pat spygliuočiai sušuto, išlūžo. Ant vejos drėgnesnėse vietose matyti furaziozės (sniego pelėsis) pėdsakai, nuo jos nukentėjo ir visi žemaūgiai, po sniegu žiemoję šalčiui atsparūs bambukai (Sasa, Pseudosasa, Sasaella,  Pleioblastus).

Nuo šaltų vėjų stipriai apšalo atvirose vietose augę puskiparisiai (net 10-15 metų amžiaus), rytinės tujos, lauravyšnės, nukentėjo kai kurios spalvą žiemą keičiančios pušys ir kėniai. Vasarį vaizdas sode dar buvo neblogas. O kovo pradžioje, vos per keletą saulėtų dienų, išdegė dauguma virš sniego išlindusių spygliuočių. Ypač nukentėjo pietryčių-pietvakarių pusėje pasodinti Lietuvoje labai mėgiami baltųjų eglių (Picea glauca) kutivarai, šiek tiek apsvilo ir įsaulyje augančios įvairių dekoratyvinių formų paprastosios (Picea abies) bei rytinės (Picea orientalis) eglės. Tie patys kultivarai pavėsyje ir užuovėjoje nenukentėjo.

Išdegusias, rudas šakutes reikėtų iškirpti iki šalčio nepažeistų vietų. Neverta tikėtis, kad rudi spygliai nubyrės, o jų vietoje užaugs nauji žali. Visgi jeigu nusvilę tik pavieniai spygliukai, o šakutės su naujais pumpurais sveikos, galima tikėtis, kad per sezoną augalas atsigaus. Lėtai augantys ir stipriai apšalę (pvz., visą vieną pusę) spygliuočiai taisyklingą geometrinę formą atgauna per 3-5 ar daugiau metų. Senesnės spygliuočių šakos neaugina naujų ūglių, todėl atsivėrusią tuštumą pamažu užpildyti gali tik augdamos kitos šoninės šakelės. Kai kurios eglės sprogsta ne 1, bet 2 kartus. Pirmą kartą nauji ūgliai labai aiškiai matomi, jie dideli ir jų daug. Antras etapas būna negausus, ūgliukai mažyčiai ir pavieniai, tačiau jo nuvertinti nereikėti, ypač jeigu jūsų augalai iš paskutiniųjų kabinasi į gyvenimą ir svarbus kiekvienas mm.

Didesnę dalį šakų nušalę augalai kartais ir nebeatsigauna. Spygliuočiai miršta lėtai, todėl dar metus kitus jie gali atrodyti visai neblogai, lyg kabintųsi į gyvenimą. Jeigu augalas stipriai apšąla kasmet, gal jo vieta kompostinėje?

Pavasarį išpjaunamos tik šalčio pažeistos, sudžiūvusios spygliuočių šakos. Tai netinkamas metas pjauti žalias šakas – genėti, formuoti, keisti arba gerinti augalo lajos formą. Šiuos darbus reikėtų perkelti į vasaros vidurį arba pabaigą. Vasarą dar kartą apžiūrėkite iškarpytus augalus. Gali būti, kad apšalo daugiau šakučių, bet anksti pavasarį pažeidimų dar nebuvo matyti.

© Sodoplanas.lt, 2010. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draužiama.