Papildyta 2022 metų rugpjūtį: praėjo treti metai po mano paskutinio įrašo apie levandas. Jos vis dar žydi vidiniame mano kiemo gėlyne, vis dar groja pagrindiniu smuiku. 2022 -ųjų vasara jas gausiai skalbė lietumi ir šilumos nebuvo per daug (vos kelios trumpos kraščio bangos), bet jos kaip visada gausiai žydėjo. Auginu tuo pačiu principu – senus, […]
Kai kurie spygliuočiai kaip chameleonai keičia savo rūbo spalvą. Pavyzdžiui, dauguma tujų, ypač senesnių veislių, rudenį nepatraukliai paruduoja. Vakarinė tuja (Thuja occidentalis) `Rheingold` žiemą paruduoja taip, kad atrodo, jog augalas žuvęs. Yra ir išimčių – didžioji tuja (Thuja plicata) `Stoneham Gold` – visai graži. Jos šakelės nusidažo auksine bronza, o jauni ūgliai – rudai raudonai. […]
Pagaliau palijo ir mano sodas atsigavo. Bent jau tokį įvaizdį sudaro daugiametės gėlės, stipriai ūgtelėjusios vos per vieną naktį, ir vėl sodrią spalvą atgaunanti veja (o gal tai tik piktžolės vejoje… ). Su lietumi grįžo noras rašyti. Kad bukai yra vieni iš mylimausių mano medžių turbūt aišku iš išsamaus ankščiau rašyto straipsnio šiame bloge. Man […]
Apie buksmedžių auginimą jau rašiau, o dabar apie tobulas formas. Buksmedžiai kerpami birželį, kai užauga nauji ūgliai. Šiemet sausra perstūmė šiuos darbus į liepą, kai po lietaus gerai įmirko žemė ir saulė ėmė slėptis debesiukuose. Jeigu esate įgudę, galima kirpti elektrinėmis gyvatvorių žirklėmis, bet jos dažniausiai naudojamos tik bendrai aptakiai formai išgauti, kai krūmai auga […]
Pušų ūgliai jau delno dydžio ir tai reiškia, kad metas juos genėti. Apie pušelių formavimą jau esu rašiusi, bet jaučiu būtinybę informaciją papildyti ir duoti keletą patarimų, kuriuos perskaitę greičiausiai apsispręsite nežaisti. Taigi kaip čia su tuo genėjimu. Kalninių pušų (Pinus Mugo) lają labai paprasta formuoti genint (išlaužiant) jaunus ūglius (liaudiškai žvakes), kai pavasarį jie […]
Pas mus įprasta spygliuočius sodinti tik gyvatvorėse arba išmėtyti vejoje padrikai tikintis kad jų visžalė ir dažnai spalvinga laja savaime suteiks dekoratyvumo. Iš tiesų spygliuočiai sklype vaidina tokį patį vaidmenį kaip ir kiti augalai, vieni puikiai tinka akcentams, o kiti tėra geras fonas išraiškingesniems augalams. Jų vieta sode turi būti kruopščiai suplanuota jau vien todėl, […]
Įsigijus namą su sklypu rankos tiesiog niežti sėti, sodinti, nesvarbu ką ir kaip, bet svarbu kuo greičiau ir daugiau. Sodininkystė nemėgsta skubos, gražus želdinys “tapomas” pamažu (nebent pasamdomas profesionalus “dailininkas”), todėl klaidų neišvengiama. Pirmiausia ir didžiausia klaida, kurią daro visi naujokai, kai pagavus azartui perkami visi patikę ar pirmiausiai pasitaikę medžiai ar krūmai ir […]
Bukieji puskiparisiai ( Chamaecyparis obtusa) kilę iš Japonijos aukštikalnių. Rūšiniai augalai dideli ir retai auginami želdynuose, bet žemaūgiai, geltonspygliai, lėtai augantys kultivarai užsienyje labai populiarūs. Kaip ir dauguma iš Rytų kilusių augalų, bukieji puskiparisiai šiek tiek keistoki, neįprasti akiai. Galima jų nekęsti arba jais žavėtis, bet abejingų nebus. Išsiskiria trumpomis šakelėmis, suktomis, lyg garbanotomis jų […]
Figūrinį karpymą savo želdynuose pirmieji ėmė taikyti romėnų sodininkai I amžiuje prie Kristų. Tiesa, pirmaisiais juos krikštyti ne visai teisinga, nes romėnai šį amatą nusižiūrėjo iš… ožkų. Jeigu yra tekę keliauti Viduržemio jūros pakrantėmis, o ypač šio regiono salomis, tikriausiai atkreipėte dėmesį į būrelius sulaukėjusių ožkų, kurios lyg cirko akrobatai karstosi stačiomis uolomis. Žemė ten […]
Suaugę medžiai sklype – ir džiaugsmas, ir vargas. Jeigu turite bent vieną, kaimynai tikriausiai jums pavydi pavėsio ir tos nuostabios romantiškos nuotaikos, kurią sukuria tik didžiuliai medžiai, o jūs jiems – spalvingų saulėtų gėlynų. Bandymai apželdinti pomedžius dažniausiai baigiasi nesėkme – vos keletas augalų ištveria ekstremalias gyvenimo sąlygas milžinų šešėlyje, o dauguma medžių nepakenčia, kai […]