Lyg ir bukas, lyg ir ne

Fagus sylvatica Tai išskirtiniai augalai (Fagus sylvatica), netinka mišriems želdiniams. Dekoratyvinių formų bukai, įgrūsti į kamputį ar prispausti prie tvoros tarp kitų augalų, neteks savo prasmės. Kad sužibėtų, šiam augalui reikia atviros saulėtos vietos (ar pusiau pavėsio) ir jokių kaimynų. Ypač gražūs svyrančios formos bukai arba atmainos spalvotais lapais. Paprastieji bukai labai tinka karpomoms gyvatvorėms, bet jų sodinukai brangūs, todėl šiuo tikslu retai naudojami ir dažniausiai pakeičiami skroblais.

 Tuos didžiuosius, 8-20 m aukščio bukus verčiau palikti sodyboms, o mažesnius galima drąsiai sodinti prie namų. Juo labiau, kad bukai palyginti lėtai auga ir nebijo žirklių, todėl juos galima genėti, formuoti, reguliuoti aukštį, plotį ir šakų kiekį.

 Vienas iš seniausių ir gražiausių geltonlapių paprastojų bukų, tinkamų erdvioms sodyboms – `Aurea Pendula`. Jis turi vieną pagrindinį stiebą augantį vertikaliai ir daug šakų, kurios svyra stačiai žemyn, todėl vainikas palyginti siauras. Didžiausia šio buko bėda – vasarą geltoni lapai nepažaliuoja, todėl stipriai nudega saulėje. Kita vertus, pavėsyje lapai prastai nusispalvina, o kartais būna visai žali.

Dar vienas įdomus, lėtai augantis bukas mažesniems sodams – `Cochleata`. Jo lapai apvalūs, dantyti, šaukšto formos. 70 metų amžiaus pasiekia 4,5 m aukštį.

Bukų kolekcionieriams patinka `Cristata`, kurios lapai panašūs į gaidžio skiauterę ir sutelkti į tankius stačius guotelius. Auga labai lėtai, dėl ypatingos lapų formos ir guotelių iš šakų nesunku suformuoti „debesėlius“, todėl tinka auginti kaip bonsą. Soduose `Cristata` nėra labai populiari ir retai auginama. Užauga iki 8 m aukščio ir 6 m pločio. Per 15 metų pasiekia 3-3,5 m aukštį.

`Albovariegata` – lapai dryžuoti baltai, ypač ryškūs pavasarį, bet išblanksta vasarą. Lapai ant pavienių šakų visai pažaliuoja. Sausą ir karštą pavasarį balti lapai apdega, todėl šį buką rekomenduojama sodinti pusiau pavėsyje, kad saulė jį apšviestų tik ryte ar vakare, o dieną vainikas slėptųsi šešėlyje.

`Asplenifolia` kultivaras yra dažnai painiojamas su `Laciniata`. Jo lapai žali, siauri ir giliai karpyti. Su amžiumi lapai platėja ir pasidaro panašūs į `Laciniata` lapus. Kam patinka `Asplenifolia`, bet turi mažą sklypą, turėtų atkreipti dėmesį į `Mercedes`. Tai vadinamoji “raganos šluota“ – savaiminė `Asplenifolia` mutacija rasta ant vienos šio augalo šakos. `Mercedes` auga krūmu, labai lėtai, tai tikriausiai mažiausias paprastojo buko kultivaras. Jo lapai siauri, ilgi, ant krūmo išsilaiko per žiemą. Laja apvali, nesunkiai formuojama.

 

 Olandijos Trompenburg arboretume auga keletas `Dawyckii` glaustašakių bukų siaura aukšta laja. Nuo 1968 metų jie reguliariai dera. Iš sėjinukų, sukryžminus `Dawyckii` su kitais dekoratyviniais bukais, buvo atrinkta keletas tokių puikių veislių kaip `Dawyck Gold` ir `Dawyck Purple`. Jos labai populiarios ir gausiai auginamos Lietuvoje.

`Dawyck Gold` auga greitai, medelio laja siaura ir aukšta kaip `Dawyckii`, o lapai geltoni kaip `Zlatia`. Naujų ūglių lapai yra aukso geltonumo, bet pamažu pažaliuoja vasaros pradžioje. Nauja ūglių banga vasaros viduryje vėl užaugina geltonus lapus ir gražiai kontrastuoja su senesniais žaliais. `Cercidiphyllum` lapai nudega labai rečiau negu kiti geltonlapiai bukai, nes pirmoji lapų banga iki karščių spėja pažaliuoja, o antroji yra negausi ir dažniausiai pasirodo lietingu laikotarpiu, vasarai persiritus į antrąją pusę. Lapai rečiau nudega ir tuomet, kai per vasaros karščius žemėje užtenka drėgmės.

`Dawyck Purple` – dar vienas `Dawyckii` sėjinukas. Jis auga greitai, laja siaura ir aukšta, o lapai tamsiai purpuriniai ir spalva beveik nesikeičia visą sezoną (šiek tiek pašviešėja vasaros viduryje).

 Dėmesio vertas raudonlapis bukas `Rohanii` giliai karpytais lapais. Vasarą jie išblunka iki purvinos rausvai rudos spalvos. Šiek tiek mažiau blunka `Rohanii` sėjinukas ` Rohan Trompenburg`, o ypač vertinamas `Interrupta Purpurea` labai giliai, kartais iki pagrindinės gyslos sukarpytais ir visą sezoną ryškiai purpuriniais lapais. Auga palyginti greitai, ant medelio pasitaiko šakų nekarpytais lapais.

Vienas iš populiariausių svyrančių bukų kultivarų – `Purpurea Pendula`. Šis medelis riečiasi į kamuolį kaip katinas – kokio aukščio nusipirkote, toks ir liks, jeigu specialiai neformuosite. Kad augtų į viršų, reikia išrinkti vieną aukščiau esančią jauną, bet stiprią šaką, atlenkti ir pritvirtinti

 prie kuolo. Per porą metų ji suformuos aukštesnę arką su keletu naujų žemyn svyrančių šakų. Taip medelis laipteliu pakils aukščiau. Tuomet reikia imti kitą šakutę ir procedūrą pakartoti. Pamažu suformuosite norimo aukščio fontaną. `Purple Fountain` taip pat reikia formuoti, bet šis bukas linkęs auginti augti stačiai, todėl jam padėti reikia tik iš pradžių. Atlenkus vieną šaką ir nukreipus ją į viršų vėliau tereikia prižiūrėti, kad neištįstų per daug. `Purple Fountain` lapai šviesesni negu `Purpurea Pendula`. `Red Obelisk ` – dar vienas puikus kultivaras. Laja siaura, aukšta, lapai tamsiai purpuriniai, banguotais kraštais.

 `Silverwood` kai kurie lapai baltai dėmėti. Geriausiai šis medis jaučiasi pusiau pavėsyje.

`Roseomarginata` (sin. `Tricolor`, `Purpurea Tricolor`) lapai purpuriniai su šviesiai rausvu pranykstančiu apvadu, kartais išmarginti rausvomis ar kreminėmis juostelėmis. Vasarą apvadas pasidaro bronzinis, pats lapas išblunka, taigi spalva suvienodėja.

`Luteovariegata` lapų apvadai pavasarį siauri geltoni, vėl išblunka ir išplatėja, o galiausiai pažaliuoja.

`Franken` užauga iki 3 m aukščio ir 2 m pločio. Lapai baltai taškuoti ir dryžuoti. Geriausiai jaučiasi pusiau pavėsyje, saulėje vasarą lapai apdega. Auga labai lėtai, per 15 metų pasiekia 1,5 m aukštį.

Bukai geriausiai jaučiasi ir greičiausiai auga drėgnoje kalkingoje žemėje, saulėtoje vietoje. Geltonlapius augalus, kad lapai vasarą nenudegtų, verčiau sodinti pusiau pavėsyje. Ir atvirkščiai, pavėsyje ar pusiau pavėsėje pasodintų raudonlapių bukų lapai greitai pažaliuoja arba įgauna nešvariai rudą spalvą, o kartais ir visai nenusidažo.

Pirmaisiais metais po pasodinimo reikia reguliariai (retai, bet gausiai) laistyti, ypač per sausras. Ligoms ir kenkėjams bukai atsparūs, tačiau jeigu kenkėjai puola visą sodą, neaplenks ir bukų.

Kai kurių dekoratyvinių bukų lapai išsilaiko ant kero iki pavasario arba dar vėliau. Nauji lapai sprogsta vėlai, kai kiti medžiai ir krūmai jau išsprogę. Nauji lapai išstumia senuosius, jeigu jie vis dar kybo ant kero.

Šalčiui palyginti atsparūs, vidurio Lietuvoje per 10 metų nebuvo nė karto apšąlę (stebėta per 20 įvairių kultivarų). Žemaūgius krūmo formos bukus reikia saugoti nuo sniego, kad storas sluoksnis jų neišlaužytų.

© Sodoplanas.lt, 2011. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draužiama.