Tobulas mažylis

Pagaliau palijo ir mano sodas atsigavo. Bent jau tokį įvaizdį sudaro daugiametės gėlės, stipriai ūgtelėjusios vos per vieną naktį, ir vėl sodrią spalvą atgaunanti veja (o gal tai tik piktžolės vejoje… ). Su lietumi grįžo noras rašyti. Kad bukai yra vieni iš mylimausių mano medžių turbūt aišku iš išsamaus ankščiau rašyto straipsnio šiame bloge. Man patinka šie kantrūs ir puošnūs augalai, bet ne visi jie telpa mažame miesto sklype. Dėl paprastojo buko (Fagus sylvatica) `Mercedes` tokių problemų nekyla. Pirmas krūmelis mano kolekcijoje atsirado prieš 10 metų, kartu su dekoratyvinių formų šeivamedžiais. Įsigijau jį kaip pakaitalą japoniniams klevams, kurie pas mane niekaip neaugo ir ankščiau ar vėliau numirdavo.

Įvairiuose specializuotuose šaltiniuose rašoma, kad `Mercedes` gali pasiekti 4 m aukštį ir 3 m plotį. Auga labai lėtai, maniškis per 10 metų pasiekė 1,5 aukštį ir plotį (sodinau 0,5 m aukščio laibą poros šakų krūmelį). Jis gražaus, bet netaisyklingo rutulio formos, laja labai tanki. Lapukai ilgi, siauri. Beje `Mercedes` yra miniatiūrinė `Asplenifolia` sesuo. Jų lapai tokios pačios formos, dydžio bei spalvos. Dėl kompaktiškos lajos ir siaurų lapukų `Mercedes` dažnai yra sodinami japoniniuose soduose ir pakeičia lepius japoninius klevus.

`Mercedes` turi labai įdomią savybę – jų lapai žali, rudenį pageltonuoja (nelygu orai, bet dažniausiai būna gražios garstyčių spalvos), o paskui paruduoja ir kybo ant krūmo iki pat naujų lapų kitą pavasarį. Sprogsta vėliausiai už visus kitus bukus ir jų giminaičius skroblus. Kartais atrodo, kad augalas nudžiūvo – sode jau žaliuoja net didžiausi lėtapėdžiai, o jis nė krust. Ir staiga per vieną naktį `Mercedes` nusimeta seną rūbą ir pasipuošia nauju žaliu. Kas kartą šio virsmo laukiu lyg stebuklo.

Mažylis bukas visai nereiklus. Mėgsta saulę ar pusiau pavėsį. Pas mane jis auga kietame, per sausras į akmenį sudžiūvantį priemolį. Papildomai nelaistomas (išskyrus pirmuosius metus po pasodinimo), šiek tiek trąšų gauna kasmet pavasarį kai trešiama žolė ir spygliuočiai. Esu mačiusi ant jo keletą baltasparnių ir keletą sraigių, bet panašu, kad jis neskanus. Šalčio visai nebijo, nėra apšąlęs nei vienos šakelės.

Tobulas augalas. O svarbiausia, jo nukritę lapukai negadina nuotaikos rudenį, nesivolioja keletą metų pakrūmėse ir per sezoną suyra (kas augina bukus tas supranta apie ką aš). 

Giedrė

© Sodoplanas.lt, 2019, kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.