Keistuolės iš tropikų

Kai lauke nėra ką veikti, nori nenori atsigręži į palanges. Paprastai nerašau apie kambarines gėles, bet šios ypač mielos. Ką ten mielos – tilandsijos arba “air plants” yra labai populiarios užsienyje ir be jų neįsivaizduojamas nei vienas modernus interjeras. Modernu ar ne – spręsti jums, bet augalai tikrai unikalūs ir verti poros sakinių.

Tilandsijos yra epifitiniai augalai ir dažnai neteisingai pravardžiuojamos parazitais. Kitais augalais jos naudojasi tik kaip atrama, kopetėlėmis ar patogia pakaba, bet jais nesimaitina ir ant jų neparazituoja. Jos pačios vykdo fotosintezę (nors ir menką) ir maitinasi maisto medžiagomis, gautomis su vandeniu.

Tilandsijos skirstomos į dvi pagrindines grupes – vienos labiau prisitaikiusios augti vidutinio drėgnumo tropikų miškuose, o kitos dykumose, sausuose tropikų miškuose arba labai atvirose, saulėtose drėgnų miškų vietose. Pirmos grupės augalai dažniausiai žali, plonais, bet plačiais ir minkštokais lapais. Jos dažnai suformuoja skrotelę, kur gali kaupti vandenį ir turi šaknis, kurios sugeba įsisavinti vandenį. Šias tilandsijas galima (bet nebūtina) sodinti į orchidėjoms/epifitams skirtą substratą (jokiu būdu ne kompostinė žemė).

Antros grupės tilandsijos visuomet pilkšvo atspalvio (pilkai rausvos, pilkai žalsvos, pilkai melsvos) arba pilkos, dažnai plaukuotos. Lapukai kieti, lyg vaškiniai, kibūs, dažniausiai smailėjantys, susukti į dailią skrotelę. Šios tilandsijos prisitaikiusios augti dykumose ir sausuose tropikų miškuose arba džiunglių aukštikalnėse ir ypač taupyti vandenį. Jos neturi šaknų arba turi kelias, bet jos nepritaikytos vandeniui siurbti ir naudojamos tik kaip laidukas prisitvirtinti prie atramos.

Mūsų parduotuvėse dažniausiai parduodamos būtent šios, sausesniuose regionuose augančios tilandsijos. Retai kam pavyksta jas išlaikyti ilgiau kaip pusę metų dėl netinkamos priežiūros. Jos arba supūva nuo vandens ir trąšų pertekliaus, arba sudžiūva dėl vandens trūkumo.

Tilandsijos tikrai unikalios. Augdamos ypatingose sąlygose, jos prisitaikė išgyventi ypatingais metodais. Daugumos sausų vietovių tilandsijų lapus dengia trichomos – tai savotiški žvyneliai, kurie atspindi saulę ir apsaugo augalą nuo nudegimo, ir tuo pačiu gaudo drėgmę iš oro. Kuo trichomų daugiau, tuo augalai pilkesnis (pasitaiko pūkuotų). Be to, šios tilandsijos fotosintezę vykdo tik naktį, nes tik tuomet, taupydamos drėgmę, jos atveria savo lapų žioteles. Naktį šviesos labai mažai, todėl fotosintezė mažai aktyvi ir augalai labai lėtai auga.

Apie tai užsiminiau ne veltui – tai įvadas į tilandsijų laistymo instrukciją.

Sodinti į žemę ir laistyti jų negalima (išskyrus “drėgno” tipo tilandsijas, augančias orchidėjų substratuose), bet reguliariai sudrėkinti būtina. Įprasta manyti, kad tilandsijas, kad jos gautų pakankamai drėgmės, reikia purkšti keletą kartų per dieną – žodžiu, kad jų lapukai visada turi būti drėgni. Tai pirma klaida, nes tilandsijos iki nakties privalo išdžiūti – sudrėkusios trichomos užspaudžia žioteles ir augalas negali vykdyti fotosintezės.

Geriausias būdas pagirdyti sauso klimato tilandsijas – pamerkti jas valandai į drungną/šiltą vandenį. Paskui ištraukti, nupurtyti ir apverstas padėti ant popierinio rankšluosčio, kad gerai nuvarvėtų. Tai daryti reikėtų pirmoje dienos pusėje, kad augalai išdžiūtų iki nakties. Sauso klimato tilandsijoms pakanka vienų maudynių per savaitę, drėgno – jeigu jos auga ne vazone – 2-3.

Žiemą, kai kambario oras ypač sausas, ir sauso klimato tilandsijas mirkyti reikėtų du kartus per savaitę. Prie atramų pritvirtintas tilandsijas keblu kaskart nuimti ir vėl iš naujo užkabinti. Tokiu atveju belieka purkšti. Augalas pilnai pagirdomas per 2-3 purškimus. Kiekvieną sykį purkštuvas paspaudžiamas po 2-3 kartus, kad nuo augalo imtų varvėti vanduo. Procedūra pakartojama po 15-20 min. Purškiama 2-3 kartus per savaitę, o žiemą, jeigu kambaryje oras labai išsausėja, kasdien. Kaip ir po mirkymo, iki nakties nupurkštos tilandsijos privalo išdžiūti. Geriausia, kai tilandsijos prie atramos pritvirtinamos aukštyn kojomis, lapukais žemyn (natūraliose augavietėse jie dažniausia taip ir auga) arba bent 45 laipsnių kampu. Tuomet vandens perteklius natūraliai išteka. Nupurkštos arba į vandenį pamerktos tilandsijos pažaliuoja, praranda savo pilkšvą atspalvį, nes vandens prikaupusios trichomos pasidaro skaidrios (kol jo neperima kitos ląstelės – tuomet augalas vėl papilkėja).

Nors gaji kitokia nuomonė, tilandsijų visai nebūtina kabinti ar kažkur pritvirtinti. Jos puikiai jaučiasi ant palangės – tiesiog paguldykite jas ten, sugrupuokite po kelias į seklų vazoną ar lovelį, pakabinkite ant kitų augalų. Dabar yra specialių vielinių rėmelių ir kabyklų, kur augalų nereikia nei nei klijuoti – tiesiog įsprauskite “uodegėlę”, ir viskas. Šioje mano nuotraukoje ant palangės – DIY tilandsijos “vazonėlis” iš medžio kubelio ir vielos. Tokį pasigaminti labai paprasta – tiesiog pragręžkite medį, iš storos vielos rankomis suformuokite spiralę ir jos galiuką įklijuokite išgręžtoje skylutėje karštais klijais. Viskas – turite šaunų stilingą stovelį savo augintinei.

Drėgno klimato tilandsijos (jų mūsų parduotuvėse matyti neteko, bet vistiek keletas žodžių apie laistymą) labai mėgsta purškimą, ir jų nereikia džiovinti. Atvirkščiai, skrotelėje (jeigu skroteles suformuoja) sukauptas vanduo joms į naudą, gausiai laistomas ir substratas, nes šaknys naudojamos pagal paskirtį. Gausiai laistyti nereiškia, kad tilandsijos turi augti pelkėje. Palaistėte, ir po valandos dviejų perteklių išpylėte.

Šiems augalams reikia daug šviesos, tai dar viena klaida, kurią dažnas padarome, nukišdami tilandsijas į tamsiausią kambario kertelę. Ties pusiauju saulė daug stipresnė negu mūsų klimato juostoje, ten išklaidyta džiunglių šviesa atitinka mūsiškę tiesioginę. Lietuvoje tilandsijos puikiai jaučiasi ant rytinių, vakarinių ir šiaurinių palangių, o žiemą ideali pietų pusė. Jeigu auginate tilandsijas ant sieninių atramų, jos turi būti kuo arčiau lango.

Dabar apie vandenį. Jokio vandens iš krano, šulinio ar vandens telkinio. Geriausias lietaus vanduo – jo nesunku prisirinkti (žinau.. ironiška… ypač šiais metais… 😉 ) ir laikyti uždengtame inde lauke, o prieš maudynes pasemti kiek reikia ir įnešti į namus, kad sušiltų; arba naudoti filtruotą vandenį. Esu skaičiusi, kad tinka ir vanduo buteliuose, bet koks tiksliai nežinau.

Tręšti tilandsijų nereikia, bet jeigu labai labai norite pabandyti, naudokite epifitinėms orchidėjoms skirtas trąšas ir tik dešimtadalį normos. Ištirpinkite jas vandenyje, kuriame mirkysite tilandsijas.

Sėkmės lepinant 🙂

Giedrė

P.S. Paspaudus ant nuotraukų, jos padidėja 😉

© Sodoplanas.lt, 2018, kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.

 

 

Malaizijos džiunglės

Kai ateina žiema ir už lango žvarbu bei pusto, pradedame ilgėtis saulės, šilumos ir atostogų. Tad šį sykį –  apie karščiu ir drėgme alsuojančią Malaiziją. Ši pietryčių Azijos šalis garsėja svetingumu, smėlėtais paplūdimiais, smaragdine jūra ir puikiu maistu. Be to, Malaizijoje yra džiunglės – magiškas žodis augalų mylėtojui.

Taigi kas yra tos džiunglės? Mes dažnai vartojame šį žodį norėdami apibūdinti kažką painaus arba egzotiško, o taip pat kalbėdami apie nepereinamus, tamsius ir pavojingus miško masyvus. Džiunglės – tai visžaliai miškai augantys derlingose žemumose, ten kur visus metus šilta ir gausiai lyja. Beje, lietus, nors ir kasdieninis, dažniausiai yra šiltas, malonus ir trunka vos valandą ar dvi per dieną. Paskui vėl šviečia saulė.
Liūčių sezono laikotarpiu, kuris Malaizijoje trunka nuo lapkričio iki kovo, lyja gausiau ir dažniau (naktimis pasitaiko liūtys su žaibais ir griaustiniu), bet palyginus su rudeniniais lietuviškais orais tai gryni niekai. Be to, dėl nuolatinio karščio (29-32oC) ir ypatingai puraus dirvožemio vanduo iškart susigeria, nuteka į upes arba virsta garais – balų Malaizijoje nepamatysi. Daugiau lietaus ir vėjo gauna rytinė pakrantė ir salos, todėl liūčių sezono laikotarpiu uždaromi vietos kurortai ir visos linksmybės persikelia į vakarinę šalies pusę.

Sąlygos augti yra puikios, todėl džiunglių augalija turi nuolat kovoti dėl vietos po saule. Išlieka greičiausi, stipriausi arba geriausiai prisitaikę. Daugumos medžių vainikai yra 40-50 m aukštyje, o kai kurie pasiekia net 60 m. Juos apsiveja lianos, jie apauga epifitinėmis (augalai, kurie šaknis leidžia ne į dirvožemį, bet auga ant kitų augalų kamienų ir šakų) bromelijomis ir orchidėjomis – kuo aukščiau šie parazitiniai augalai užsiropščia, tuo daugiau šviesos gauna. Labai daug atogrąžose ir vabzdžiaėdžių augalų, ypač aukštikalnėse. Gindamiesi nuo vandens pertekliaus ir stengdamiesi išlaikyti pusiausvyrą, kai kurie medžiai žemės paviršiuje užaugina lentines šaknis – jos siauros, bet aukštos ir panašios į atramines sieneles. Beje, panašią funkciją ir atlieka. Kiti augalai nuolatinės drėgmės sąlygose iš kamieno išleidžia daugybę storų pridėtinių šaknų, kurios ne tik papildomai maitina augalą, bet ir prilaiko jį.

Atskirą ardą sudaro miško paklotėje augantys ir prie tamsos prisitaikę augalai.

Drėgnieji atogrąžų miškai ir mangrovių giraitės gamtos mylėtojams visuomet palieka neišdildomą įspūdį. Juk iš čia kilę dauguma mūsų kambarinių, ant palangės lepinamų augalų. Bromelijos, kai kurios orchidėjos, paparčiai, anturiai, krotonai, monsteros, filodendrai, strelicijos džiunglėse auga ir žydi savaime – panašiai kaip mūsų pakalnutės ar žibutės – niekas jų nelaisto, nedangsto nuo saulės ir nelepina.
Vietiniai žmonės puikiai pažįsta savo augalus ir naudoja juos netradicinėje medicinoje, buityje, maistui, religinių apeigų metu, grožio ar higienos priemonėms gaminti. Dauguma jų – monsteros, filodendrai – už džiunglių ribų yra raunami ir naikinami, nes plinta greitai kaip piktžolės ir užgožia vertingesnius augalus. Augindami monsteras vazonuose žmonės paprastai nė neįsivaizduoja, kaip laisvėje, kai jų šaknys nespaudžiamos ir neribojamos, atrodo šie įspūdingi epifitai.
Iš drėgno ir šilto klimato kraštų kilę ir beveik visi mums žinomi prieskoniniai augalai – imbieras, citrinžolė, gvazdikmedis, muskatmedis, cinamonas ir pan. O bananai, bambukai (įspūdingi 10-20 m aukščio milžinai) ir melionmedžiai (papaja) čia auga kaip piktžolės pakelėse ir pamiškėse.

© Sodoplanas.lt, 2011. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draužiama.