Sveikalapis karklas `Hakuro Nishiki`

Botanikas, pavadinęs šį augalą sveikalapiu, buvo tikras cinikas. Nežinia kaip kiti sveikalapiai karklai (Salix integra), bet `Hakuro Nishiki` yra vienas iš pretenzingiausių. Jį puola beveik visi kenkėjai bei ligos, o šaltomis žiemomis apšąla ūglių viršūnės. Bet koks gražus, pasakysite, ir būsite teisūs. Jų lapukai trijų spalvų – žali, balti ir rausvi, dažnai išmarginti iš karto keliomis spalvomis. Pavasarį lapukai ūglių viršūnėse būna ypač ryškūs ir laja primena rausvai baltą ažūrinį debesėlį.

Įvairiuose botaniniuose šaltiniuose kultivaras `Hakuro Nishiki` taip pat minimas kaip `Albo maculata`, `Fuiji Koreangi`, `Fuiji Nishiki` arba `Albomarginata`. Tai vienas iš smulkiausių sveikalapių karklų, auginamas kaip nedidelis medelis apskrita laja arba krūmas.

 Žiedynai gelsvi, retoki ir visai nepanašūs į tuos prašmatnius baltus, kačiukais vadinamus pūkuotus burbulus, kuriais pamiškėse pasipuošia blindės (Salix caprea). Sveikalapių karklų `Hakuro Nishiki` žiedynai pasirodo anksti pavasarį, prieš išsprogstant lapams arba jiems sprogstant. Karklai yra vieni iš anksčiausiai sprogstančių augalų, jų lapai paprastai pasirodo 3-4 savaitėmis anksčiau negu kitų medžių ir krūmų. Lapai ant jaunų ūglių būna ryškiai rausvi su baltu, o sendami keičia spalvą į kreminiai balsvą arba pažaliuoja. Dauguma šio karklo lapų yra žali ir baltai dėmėti arba balti ir žaliai dėmėti. Rudenį lapai pagelsta ir nukrenta palyginti vėlai. Žiemai persiritus į antrą pusę, stiebai gražiai parausta (jeigu orai šalti). Nauji ūgliai augina ryškesnius stambesnius lapus, todėl žiemos pabaigoje lają rekomenduojama išgenėti, apkirpti. Jaunos šakelės žiemą taip pat būna ryškesnės. Karklai nebijo genėjimo, jiems tai naudinga sveikatinimo procedūra.

`Hakuro Nishiki` dažniausiai auginamas kaip krūmelis arba į aukštą kamieną skiepytas medelis. Jo laja apvali, kompaktiška. Visus poskiepio ūglius, pasirodžiusius ant kamieno arba pomedžio zonoje (iš šaknų) reikia išpjauti.

 Šiems karklams reikia derlingos ir drėgnos, bet neužmirkstančios žemės. Kai prigyja, pakenčia sausras geriau negu kiti karklai. Pirmaisiais metais po pasodinimo per sausras būtina reguliariai laistyti. Gerai jaučiasi saulėje ir pusiau pavėsyje. Ryškiausia lapų spalva būna saulėje, bet karštą vasarą, ypač kai užtrunka sausros, `Hakuro Nishiki` lapai nudega.

 Jauni šakos stačiai aukštyn, o vėliau gražiai nulinksta. Jeigu pageidaujate išlaikyti apvalią lajos formą, ją reikia retsykiais apkirpti, bet paprastai užtenka vieno rimtesnio genėjimo žiemos pabaigoje. Krūmo formos karklus galima nupjauti per sprindį nuo žemės, naujos šakos greitai atauga. Medelio formos karklai, nelygu jų vainiko dydis, apkerpami per vieną ar du sprindžius.

Negenimo krūmo šakos gerose sąlygose gali ištįsti iki 3 m, bet dažniausiai neviršija 2 m.

 `Hakuro Nishiki` patinka trąšos, bet juos, kaip ir visus medėjančius augalus, geriausiai patręšti vieną kartą gausiau pavasarį, negu nuolat ir po truputį. Nuo vasaros vidurio negalima tręšti azoto trąšomis, nes jos paskatina augti naujus ūglius, kurie nespėja sumedėti iki žiemos ir nušąla. Apskritai su trąšomis verčiau nepersistengti. Šie karklai neblogai jaučiasi dideliuose vazonuose, tuomet tręšiama lėtai tirpstančiomis trąšomis (dažniausiai pagaliuko ar konuso formos, rečiau birios), kurios įterpiamos į žemę prie šaknų. Jų užtenka visam sezonui.

 Puošnūs šio karklo lapukai geriausiai atrodo tamsiame fone. Jį tinka sodinti priešais raudonlapius medžius ir krūmus (bukai, šeivamedžiai, pūkeniai, pūsleniai ir pan.), labai gražiai atrodo prie tvenkinio, krioklio ar aukštos gyvatvorės. Tinka sodinti sudėtinėse lysvėse su apvadais kaip vertikalus akcentas.

Kaip minėjau, šis karklas labai skanus – jį ėda visi kas tik gali. Jeigu neturite kantrybės skainioti pažeistus lapus ir ūglius, 1-2 kartus per metus profilaktiškai nupurškite augalą fungicidais ir insekticidais. Jeigu auginate rožes, galite purkšti tuo pačiu metu ir tais pačiais chemikalais, tik silpnesniu tirpalu. Svarbu tai atlikti apsiniaukusią dieną arba vakare, nes balti ar rausvi lapai, nupurkšti saulėtą dieną, tuojau pat susiraito ir nudžiūva. Taip nutinka ir tuomet, kai skiedinys per stiprus.

Dauginama žaliaisiais ir sumedėjusiais auginiais, įsišaknija lengvai. Šalčiui atsparus, bet šaltą žiemą pravartu mulčiuoti šaknis, o viršūnes apšąla beveik visuomet.

Vis dažniau gėlynuose auginama patobulinta `Hakuro Nishiki` atmaina – sveikalapis karklas `Flamingo`. Jo šakos žiemą gerokai ryškesnės, lapukai trumpesni ir siauresni, o rausvi lapai pavasarį ypač ryškūs ir spalvą išlaiko palyginti ilgai. Be to, lapukai atsparesni saulei ir rečiau nudega.

© Sodoplanas.lt, 2011. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draužiama.

Lietuviškai japoniškas sodas. Kas geriau – bambukai ar karklai?

Vienas iš svarbiausių augalų rytietiško stiliaus sode yra bambukai. Geriausiai pas mus jaučiasi žemaūgiai šalčiui atsparūs bambukai – sazos (Sasa),  šeivabambukiai (Pseudosasa), Sassaella. Jie auga nedideliais (0,3-1 m aukščio) kompaktiškais kupsteliais, kurie labai tinka apvadams formuoti, ir puikiai peržiemoja (bambukai yra visžaliai arba pusiau visžaliai).

Iš  aukštesnių šalčiui atsparių bambukų reikėtų paminėti didbambukius (Phyllostachys) ir  bambukaičius (Fargesia). Jie greičiaisiai niekuomet nepasieks augintojų žadamo 4-6 m aukščio ir neaugins rankos storio stiebų kaip nupiešta Kinijos atvirukuose, bet šiaip ar taip tai bambukai.

Didžiausia aukštaūgių bambukų bėda yra ta, kad šaltomis, o ypač vėjuotomis žiemomis virš sniego dangos esantys stiebai su lapais nušąla, o pavasarį labai vėlai atželia. Vos pradeda augti, o jau, žiūrėk, atėjo ruduo. Sunki žemė ir sausos vasaros jiems taip pat ne į naudą.

Taip pamažu aukštaūgiai bambukai pavirsta žemaūgiais. Vietoje jų rytietiško stiliaus sode galima sodinti karklus – kai kurių iš jų išties panašūs į bambukus. Pavyzdžiui, smėlyninis karklas (Salix exigua), macudinis karklas `Tortuosa` (Salix matsudana), balsvasis gluosnis `Angustifolia` (Salix elaeagnos), pleištalapis karklas `Rubikins` (Salix koriyanagi), liaunašakis gluosnis `Erythroflexuosa` (Salix sepulcralis).

Britaninis karklas (Salix boydii) nors ir nepanašus į bambuką, taip pat tinka japoniniam sodui papuošti. Tai kompaktiškas augalas storais mėsingais lapukais ir kreivu sustorėjusiu kamienu, todėl atrodo kaip pačios gamtos suformuotas bonsai medelis. Auga labai lėtai, rudenį lapukai nusidažo skaisčiai geltonais.

Dabar palyginkime bambukus su karklais,  ir suskaičiuokime visus už ir prieš.
Bambukų pas mus sunku gauti, geriausiai atrodo ir greitai auga tik neaukšti. Kai kurie bambukai plinta požeminėmis atžalomis (sugeba atsidurti per 10 ir daugiau metrų nuo pagrindinio augalo), o šaltą žiemą nepridengti nušąla iki sniego dangos arba žemės. Tiesa, kitąmet atželia. Mažų krūminių bambukų grožiui šalnos beveik nepakenkia, nes žiemą jie po sniegu (dažniausiai kyšo tik viršūnės), be to, net ir nušąlę pavasarį jie sparčiai atauga.

Nušalę aukštesni ilgai maivosi, todėl metus kitus gražaus krūmelio vietoje styro vos kelios suvargusios šakelės. Jeigu stiprūs šalčiai kartojasi, tokie augalai labai nuskursta ir niekad pilnai neatauga. Kita vertus, bambukai neserga jokiomis ligomis, jų nepuola kenkėjai, jie kurį laiką gali augti net užmirkusioje žemėje, o japoniškam sodui suteikia išskirtinį vaizdą. Aukštesnių bambukų kamienus žiemai galima uždengti, apvynioti agroplėvele ar maišiniu audeklu, saugoti nuo vėjo, o šaknis reikia storai mulčiuoti.

Aš bambukus mulčiuoju visą vasarą šviežiai nupjauta žole (rudenį gaunasi per sprindį ar du puvėsių), todėl žiemą jokių papildomų apsaugos priemonių nesiimu. Aukštesni bambukai auga užuovėjoje, stiebų neraišioju, todėl jie retsykiais apšąla. Visiškai iššąlę buvo tik kartą, kai vieną besniegę žiemą, o tiksliau jos pradžioje, keletą dienų siautė labai stiprūs žvarbūs vėjai. Iš patirties galiu pasakyti, kad toks vėjas bambukams yra daug baisiau negu -25oC šalčio tykią ir ramią dieną.

Pavasarį bambukai vėlai pradeda augti, todėl šalnos jiems nebaisios. Tiksliau, ūglius jie pradeda leisti anksti, bet iškišę “nosis” iš komposto jie palaukia šiltesnių dienų, todėl per 7 metus dar nepasitaikė, kad būtų nušalę. Atviroje vietoje sodyboje augantys bambukai naujus ūglius pradeda auginti vos ne mėnesiu vėliau negu Kaune.

Tuos, kurie bambukus planuoja žiemai uždengti, reikėtų įspėti kad tai pusiau visžaliai augalai, dalį lapų numeta, bet kiti gyvena per žiemą. Jų negalima visai paslėpti po danga, ypač ilgesnį laiką, nes jiems reikia šviesos fotosintezei. Todėl dengdami aukštus bambukus labiausiai rūpinkitės jų stiebais, o lapai tegul plaistosi vėjyje. Visgi net aklina danga nepridaro daug bėdos, jeigu žiema šalta ir be atlydžių. Jeigu žiema snieguota, bambukų stiebus galima apkasti sniegu (kuo aukščiau), arba prilenkti prie žemės ir užberti sniegu visą lają. Tai vienas iš geriausių apsaugos nuo šalčio būdų, bet per atlydį sniegą nuo augalo reikia nuvalyti.

Dabar apie karklus. Dauguma aukščiau išvardintų gražuolių pas mus didesnė retenybė net už bambukus. Auga jie greitai ir per metus kitus parodo visą savo grožį, tačiau linkę sirgti visomis įmanomomis ligomis, o kenkėjai juos irgi dievina. Šaltą žiemą taip pat apšąla. Anksti prabunda pavasarį, todėl gali apšalti jaunus ūglius ir lapus.

Taigi ką renkatės? 🙂

 © Sodoplanas.lt, 2011. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draužiama.