Saulėje išmirkytos forsitijos

Prisipažinsiu: savo sode neturiu nei vienos forsitijos, bet jos mylimos kaimynystėje ir nori nenori kasmet pavasarį man bado akis skaisčiai geltonomis šakomis. Neturiu nieko prieš šį visuotinai mėgiamą augalą, bet sklypas prie namų nedidelis, o forsitija dekoratyvi tik porą savaičių, todėl visos mano lysvės atiduotos vertingesniems augalams. Bet jeigu žemės pėdų neskaičiuojate, o ilgitės pavasarinės saulutės, šis straipsnis kaip tik jums.

Lietuvoje auginamos penkių rūšių forsitijos (Forsythia), bet dažniausiai žalioji (Forsythia viridissima), tarpinė (Forsythia x intermedia), ir dar kartais lenktašakė (Forsythia suspensa) forsitija, o medelynuose jos dažniausiai parduodamos kaip tarpinės forsitijos arba „tiesiog forsitijos“, neišskiriant rūšies. Tiesą pasakius, nelabai kas ir domisi.

Tarpinė forsitija užauga iki 1,5 m aukščio ir panašaus pločio, žydi prieš pat skleidžiantis lapams, balandžio-gegužės mėnesiais. Yra keletas tarpinių forsitijų veislių, kurios skiriasi augumu, žiedų atspalviu ir dydžiu.

Žalioji forsitija augesnė, gali užaugti iki 2 m. Žydi jos plikos šakos, o žiedai laikosi ilgai, kol sulapoja. Žiedeliai ryškiai geltoni, apie 2-2,5 cm ilgio. Abi forsitijos linkusios apšąlti, o labai šaltą žiemą gali nušąlti iki sniego dangos. Paskui krūmas pamažu atauga.

Lenktašakė forsitija yra augiausia, gali siekti 2-3 metrus. Žydi prieš skleidžiantis lapams. Lapai triskiaučiai, visai kitokie negu tarpinių ir žaliųjų forsitijų. Dekoratyvi  `Variegata` lenktašakė forsitija, kurios lapų pakraščiai aukso geltonumo, bet vidurvasaryje geltonis išblykšta.

Forsitijų lapai rudenį šiek tiek pagelsta, kartais parausta, bet vaizdas neįspūdingas. Juos meta vėlai. Vasarą lapai šviesiai arba tamsiai žali.

Naujesni tarpinės forsitijos kultivarai išsiskiria kompatiška kero forma, o tai jau didelis pliusas. Štai `Courtasol` (sinonimas `Gold Tide`) užauga vos 40-60 cm aukščio. Jo šakos ne stačios, o gražiai išlinkusios, žiedai auga kartu su lapais. Užsienyje `Courtasol` mielai sodinamas alpinariumuose arba aukštuose vazonuose, arba skiepijamas į 1-1,2 m aukščio kamieną – tuomet žiedai būna tiesiai prieš akis. Auga greitai, rekomenduojama kas keletą metų visas šakas nukirpti iki žemės.

Šiek tiek augesnei `Fiestai` (Forsythia x Fiesta) skiepyti labiau tinka trumpesnis kamienas. Žiedai išsiskleidžia prieš užaugant lapams. Lapai taip pat dekoratyvūs, marginti geltonai arba žali su kreminiu ar gelsvu apvadu. Rudenį lapai pasipuošia purpuru. Labai tinka sodinti grupėmis, ypač šlaituose, vandens telkinių pakrantėse. Šalčiui atspari.

Forsitijos myli saulę. Pusiau pavėsyje žydi prasčiau, o pavėsyje ir visai nežydi. Žemei nereiklios, bet derlingoje žydi gausiau. Nekenčia užpelkėjusių, sunkių ir šaltų, taip pat

rūgščių dirvų. Jeigu vieta forsitijai nelabai tinkama – stovi vanduo, kaskite duobę ir įrenkite drenažą. Ant viršaus pilkite komposto ir daržo žemės mišinį. Šiam augalui geriau sausesnė žemė, negu vandens perteklius. Tręšiama pavasarį kompleksinėmis dekoratyviniams medžiams ir krūmams skirtomis trąšomis. Forsitijoms labai patinka ir organinės trąšos, ypač gerai perpuvęs mėšlas. Jomis tręšti reikėtų iškart po žydėjimo.

Ligos ir kenkėjai forsitijų nepuola. Nebijo forsitijos ir žirklių, nors genėti jų nebūtina, bet naudinga, ypač formuojant tankesnę, kompaktiškesnę lają, nes savaime krūmas augina retas stačias šakas, kurios peržydėjusios praranda dekoratyvumą ir styro žalios iki rudens. Genima iškart kai peržydi. Iškerpamos sausos, taip pat kerą tankinančios šakos, o likusios patrumpiamos trečdaliu arba pusiau – taip išlaikoma kompaktiška kero forma. Senus arba prastai žydinčius krūmelius galima atjauninti – nukirpti šakas beveik prie pat žemės. Jos greitai atauga, bet atsiminkite, kad forsitijos žydi tik ant antramečių ir vyresnių šakų, todėl iškirpus jas prie pat žemės, žiedų neturėsite mažiausiai vienerius metus.

© Sodoplanas.lt, 2012. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.

`Eye catcher`- nauja veigelų karta

Prisimenu gražiažiedę veigelą (Weigela florida) tėvų sode: neaiškios formos apie 1,5-2 m aukščio krūmą reta laja, dekoratyvų vos dvi tris savaites, kai žydėdavo rausvais varpeliais. Žiedai ir lapukai buvo gležni ir stipresnis vėjas juos lengvai nudraskydavo. Šiek tiek geriau atrodė vėliau įsigyta raudonlapė veislė, bet jos raudonis palyginti greitai išblunkdavo ir lapai nusidažydavo murzinai žalia spalva. Bet laikas bėga, o selekcininkai nesnaudžia. Veigelų mylėtojai savo kolekcijose augina tokias puikias žalialapes veisles bei kultivarus įvairių spalvų žiedais kaip `Bristol Ruby`, `Pink Princess`, `Red Prince`, `White Knight`, `Minuet`, `Carnival`, margalapes `Variegata`, `French Lace`, `My Monet` ir raudonlapes `Tango`, `Wine and Roses`ar `Midnight Wine`.

Viena iš gražiausių – mažutė geltonlapė `Eye catcher`. Suaugęs augalas gali siekti 60 cm aukštį, bet reguliariai genint (patrumpinant per ilgas šakutes) neužauga didesnis kaip 40 cm, bet į šonus išsiplečia dvigubai tiek. Vargiai pasakytum, kad tai veigela, kol nepražysta. Jos žiedeliai ryškiai raudoni ir atrodo ypač puošmiai ryškiai geltonų lapų fone. Žydi kartu ar iškart po alyvų, bet prieš japonines lanksvas. Lapukai žalsvai gelsvi su labai plačiu geltonu apvadu, kuris pamažu blykšta ir vasaros viduryje beveik susilieja su lapo viduriuku, tačiau lapai niekuomet visai nepažaliuoja. Visą vasarą augina naujus ryškius ūglius. Dėl savo mažumo dažniausiai žiemoja po sniegu. Jeigu žiema besniegė, verta apkasti lapais ar medžio žieve. Tinka sudėtiniams gėlynams, derinama su kitais ryškiais nedidukais krūmais, daugiametėmis gėlėmis, žolėmis ir svogūniniais augalais.

Veigelos šviesiamėgės, geriau jaučiasi ir auga šviesioje, bet šiltoje ir nuo vėjo apsaugotoje vietoje. Pavėsyje prastai žydi, spalvingi lapai išblunka. Visgi geltonlapes veigelas geriau sodinti pusiau pavėsyje, kad vasarą per pačius karščius lapai nenusviltų saulėje. Veigelos palyginti reiklios žemei. Jeigu ji labai prasta, iškaskite 50×50 cm duobę ir pripildykite ją komposto, smėlio ir sunkesnės daržo žemės (priemolio) mišiniu (2:2:1). Jeigu žemė sunki ir po lietaus arba pavasarį stovi vanduo,  rekomenduojama iškasti gilesnę duobę ir pasirūpinti storu drenažo sluoksniu. Tręšiama kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis anksti pavasarį, tuo pačiu metu kai tręšiami dekoratyviniais medeliais ir krūmais. Pokrūmius pravartu mulčiuoti medžio žieve – tai saugo nuo šalčio ir perdžiūvimo.

© Sodoplanas.lt, 2011. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.

`Sutherland Gold` šviečia iš toli

Dekoratyviniai šeivamedžiai ypač tinka erdvesniems sudėtiniams, visą sezoną dekoratyviems spalviniams gėlynams, kur derinami  lapuočiai ir spygliuočiai krūmai, stambios dekoratyvinės žolės ir kai kurios daugiametės gėlės. Geltonlapiai ir margalapiai šeivamedžiai puikiai atrodo kaip šviesus fonas tamsesniems augalams arba prie tamsios tvoros, raudonlapiai, atvirkščiai – gerai atrodo šviesiame fone (šviesi tvora, namo siena, veja, stambesnis žalialapis krūmas). Dekoratyviniuose želdynuose dažniausiai auginami juoduogio (Sambucus nigra) ir raudonuogio (Sambucus racemosa) šeivamedžių kultivarai spalvotais lapais.

Raudonuogių šeivamedžių kultivarai vilioja ne tik skaisčiai geltona spalva, bet ir plunksniškais lapais bei ažūrine puikios formos laja. Plačiai auginamą `Plumosa Aurea` pamažu išstumia pagerintas jo variantas – `Sutherland Gold`.
`Plumosa Aurea` lapai giliai karpyti, plunksniški, nuo žalsvai geltonų iki skaisčiai geltonų, gražiai svyra. Šakas augina pakopomis, lanku ir tai šiek tiek primena japoninių klevų augimo manierą. Žydi baltais konuso formos žiedynais, uogytės raudonos. Karštą sausą vasarą lapai šiek tiek apdega.

`Sutherland Gold` pavasarį išsiskiria oranžiniais ūgliais, kurie atrodo puikiai mėlyname dangaus fone. Vėliau lapai nusidažo skaisčiai geltonai ir spalvą išlaiko visą sezoną. Šakos auga pakopomis, panašiai kaip `Plumosa Aurea`. Lapai, jeigu augalui pakanka drėgmės, beveik niekuomet neapdega saulėje. Naujų ūglių viršūnės visuomet rausvos ar bronzinės, puikiai kontrastuoja su senesniais geltonais lapais. Balti žiedai ir ryškiai raudonos uogytės taip pat puošia krūmą. Didžiausia  `Plumosa Aurea` ir `Sutherland Gold` bėda –  rudenį lapai ima vysti ir kristi palyginti anksti, nuo krūmo apačios į viršų, todėl pasodinus juos atviroje vietoje nuplikusias šakas reikėtų maskuoti kitais augalais.