Spygliuočiai želdynuose

Pas mus įprasta spygliuočius sodinti tik gyvatvorėse arba išmėtyti vejoje padrikai tikintis kad jų visžalė ir dažnai spalvinga laja savaime suteiks dekoratyvumo. Iš tiesų spygliuočiai sklype vaidina tokį patį vaidmenį kaip ir kiti augalai, vieni puikiai tinka akcentams, o kiti tėra geras fonas išraiškingesniems augalams. Jų vieta sode turi būti kruopščiai suplanuota jau vien todėl, kad didžiąją metų dalį – nuo vėlaus rudens iki vėlyvo pavasario – kai kiti augalai be lapų, jie gros pagrindiniu smuiku ir pasodinti ne vietoje darkys bendrą vaizdą, o ne puoš jį.

Nors spygliuočiai šiek tiek keičia savo spalvą metų bėgyje, lapuočių krūmų ir daugiamečių gėlių derinimas želdyne įneša daugiau gyvumo, o sezonų kaita būna gerokai išraiškingesnė. Be to, tai gerokai išplečia augalų asortimentą ir spalvų gamą, juos paprasčiau ir pigiau surinkti.

Nereikėtų labai pedantiškai skaičiuoti augalų dydį ar aukštį, nes visa tai labai paprasta, o dažnai net ir rekomenduojama pakoreaguoti žirklėmis. Viena iš didžiausių bėdų yra ta, kad spygliuočiai dažniausiai auga lėtai, o kiti augalai greitai, ir želdynas įgauna nenormalias proporcijas.

Visuomet palikite spygliuočiams pakankamai vietos aplink augti ir gražėti. Jeigu spygliuočius sodinate kartu su daugiametėmis gėlėmis ar menkaverčiais lapuočiais krūmais, juos galima suglausti labiau, nes spygliuočiui paaugus kitus augalus tiesiog iškelsite.

Jeigu taupote ir perkate mažus sodinukus, rizikuojate mažiausiai 10-15 metų laukti kol sodas pagaliau bus toks kokį nusipiešėte, badydamas akis tuščiais tarpais tarp augalų. Kartais verčiau investuoti ir pirkti didesnius augalus. Svarbu neapsigauti perkant sodinukus: stambesnių rūšių ir miniatiūriniai kultivarai dažniausiai parduodami vienodo standartinio dydžio. Miniatiūriniai jau būna gerokai paauginti, o kiti dar visai jauni. Pasodinus juos kartu miniatiūriniai beveik nesikeis, o kiti ims augti ir pamažu išdarkys bendrą vaizdą. Todėl grupuoti geriausia augalus kurie yra panašaus augumo arba nebijo žirklių (ir jos nesugadina jų prigimtinio lajos grožio). Kita išeitis, kad gėlyno tarpuose 10 metų neišvilpautų vėjai – derinti spygliuočius su kitais augalais, kuriuos vėliau, spygliuočiams paaugus, perkelsite kitur. Galima spygliuočius grupuoti su nereikliais, puošniais ir augiais, žirklių nebijančiais lapuočiais krūmais (japoninės lanksvos, sedulos, pūkeniai, raugerškiai ir pan.), kurių vėliau persodinti nereiks, užteks kontroliuoti jų dydį ir formą sekatoriumi.

Grupavimas

Akcentiniai augalai padeda nukreipti žvilgsnį ten kur jums reikia. Jeigu vejoje ar gėlynui skirtoje vietoje ryžotės pasodinti tik vieną augalą, jis turi būti vertas šios garbės, o jo dydis –  atitikti erdvę. Visgi didesniame sklype toks augalas visuomet atrodys geriau jeigu aplink jį bus grupuojami mažesni.

Skaičius du iš karto padalina vaizdą į dvi simetriškas puses. Du vienodi augalai niekuomet nesodinami kartu, juos turi skirti takelis, įėjimas, laiptai ar gėlių lysvė.

Trejetuką reikėtų išmėtyti netvarkingai. Jeigu trikampyje derinate skirtingų rūšių augalus, sodindami palikite tarp jų šiek tiek daugiau erdvės.  Ketvertukas  geriausiai atrodo, kai padalinama į dvi grupes – vienoje lieka 3 augalai, o kitoje 1.

Penketukas geriausiai atrodo pasodintas kartu, panašiai kaip trijulė. Stambiausi egzemplioriai  sodinami trikampyje, o smulkesni išdėstomi kraštuose. Šešetukas geriausiai atrodo padalintas į dvi grupes po 3. Didesnes augalų grupes skaidykite neporiniais skaičiais.

Dažniausios dekoratyvinių medžių ir krūmų grupavimo klaidos –  pasodinama per tankiai, augalai nedera lajos forma ir spalvomis, jiems reikia skirtingų augimo sąlygų ir jie vienas kitam trukdo. Jau prieš pirkdami augalus turite žinoti, kur ir kaip juos sodinsite – grupėmis ar pavieniui, vejos viduryje ar pakraštyje, prie tvoros, namo fasadinėje pusėje ar vidiniame kieme, ir pan. Kai kurie medžiai ir krūmai labai gražiai atrodo grupėje, bet visai netinka sodinti po vieną.

Grupėmis sodinami augalai derinami ne tik pagal išvaizdą, bet ir augimo sąlygas. Juk vieniems reikia saulės, kitiems pusiau pavėsio, priemolio arba priesmėlio, o kai kurie paprasčiausiai nepakenčia kaimynystės. Labai svarbu, augalai augtų vienodai greitai. Jeigu vieni augs greitai, po 15-50 cm per metus, o kiti lėtai (1-5 cm), grupė atrodys prastai ir augalus gali tekti persodinti.

Pabandykite ant popieriaus nusipiešti keletą eskizų. Viename pavaizduokite augalų grupę, kaip ji atrodo dabar, o kitame – kaip grupė atrodys po 10 ar 15 metų, kai medeliai ar krūmai užaugs.

Jūsų dėmesiui keletas paprastų spygliuočių grupavimo planelių, kurie galbūt įkvėps ir pažadins jūsų vaizduotę. Nereikėtų jais vadovautis aklai, nes planeliai sukurti kompiuterine apželdinimo programa, kuriame įdiegtas ribotas augalų asortimentas, todėl čia išvardintus, bet rečiau prekyboje sutinkamus augalas galite drąsiai keisti populiaresniais, panašaus dydžio, spalvos ir lajos formos. Rekomenduoju ir patiems pažaisti su GardenPuzzle, tai nemokama lengvai valdoma programėlė. Labai smagu! 🙂

Visi augalai planeliuose vaizduojami jau pasiekę savo normalų, veislei būdingą aukštį ir formą. Paspauskite ant paveikslėlio, kad atsidarytų didesnis.

1 planelis. Sala

Aukščiausias augalas – dygioji eglė (Picea pungens)  `Koster,` raudonas – Tunbergo raugerškis (Berberis Thunbergi) `Atropurpurea`,  šalia jo geltonas kupstas – paprastoji tuja (Thuja occidentalis) `Rheingold`. Tarp tujos ir eglės auga kazokinis kadagys (Juniper sabina) `Tamariscifolia`, šalia stambi gelsva pagalvė – žirniavaisis puskiparisis (Chamaecyparis pisifera) `Filifera Aurea`. Priešais puskiparisį auga kalninė pušis (Pinus mugo) `Mops`, o želdyno priekyje – paprastoji tuja `Danica`.

Pilkšvi kilimėliai tai gulčiasis kadagys (Juniperus horizontalis) `Blue Chip`, o raudonai žydintys krūmeliai – sidabrakrūmiai (Potentilla fruticosa) `Red Ace`.

© Sodoplanas.lt, 2013, kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.

5 pradinuko klaidos

Įsigijus namą su sklypu rankos tiesiog niežti sėti, sodinti, nesvarbu ką ir kaip, bet svarbu kuo greičiau ir daugiau. Sodininkystė nemėgsta skubos, gražus želdinys “tapomas” pamažu (nebent pasamdomas profesionalus   “dailininkas”), todėl klaidų neišvengiama.

Pirmiausia ir didžiausia klaida, kurią daro visi naujokai, kai pagavus azartui perkami visi patikę ar pirmiausiai pasitaikę medžiai ar krūmai ir sodinami kur pakliūva. Vėliau prasideda begaliniai persodinimai, augalų keitimai vietomis ar naujais augalais, ir galutinis kiemo vaizdas susiformuoja po gero dešimtmečio ar nesusiformuoja visai, tuo sukeldamas didžiulį nusivylimą.

Kita klaida, kai susižavima ir pradedami kolekcionuoti vienos rūšies augalai. Rimta augalų kolekcija ir akiai malonus želdinys – dvi sunkiai suderinamos savokos, nebent sklypas labai didelis ir savo kolekciją jūs galite meistriškai paslėpti tarp kitų augalų.

Trečia klaida, kai nekreipiama dėmesio į augalo ir sklypo dydžio darną. Dažniausiai prekiaujama jaunais, mažais augalais ir nepatyręs sodininkas pirkdamas net nepaklausia, kas užaugs iš šio mažo mielo spyglių ar lapų kamuoliuko. Nesodinkite didelių rūšinių medžių ir krūmų miesto sklype ir miniatiūrinių ar pusiau žemaūgių medžių ir krūmų erdvioje kaimo sodyboje, nebent jūs turite slaptą mintį ir viziją kaip juos tinkamai panaudoti.

Ketvirta klaida, kai nepaisoma agrotechnikos. Augalus reikia grupuoti pagal jų poreikius saulei, dirvai, jos pH ir drėgmės kiekiui. Tie, kurie mėgsta saulę, lengvą ir rūgščią žemę, prastai jausis pavėsyje ir molyje. Ir atvirkščiai.

Penkta klaida – žavėjimasis egzotiškais ir šalčiui neatspariais augalais. Jų vieta narvelyje, t.y. – vazonėlyje, o gražūs, daug priežiūros nereikalaujantys želdynai kuriami iš paprastų, šalčiui atsparių medžių ir krūmų, jų žemaūgių kultivarų spalvingais lapais ar spygliais.

Dažniausiai sumedėjusių augalų dydis apibūdinamas taip:

Miniatiūrinis augalas per 10 metų užauga nuo1 iki 30 cm (vidutiniškai 1-2,5 cm per metus).

Žemaūgis augalas per 10 metų užauga nuo 30 cm iki 1,8 m (vidutiniškai 2,5-15 cm per metus).

Vidutinio dydžio augalas per 10 metų užauga nuo 1,8 iki 4,5 m (vidutiniškai 15-30 cm per metus).

Normalaus dydžio (stambus) augalas per 10 metų užauga apie 4,5 m (apie 30 cm per metus).

Visgi gražiai susitvarkyti kiemą galima ir be specialisto pagalbos, jeigu rimtai domitės augalais, išmanote jų dydį, augimo greitį, lajos formą, lapų ar spyglių spalvas ir jų kaitą kintant metų laikams. Tam reikia ne vienerių metų augalų stebėjimo ir mokymosi iš savo bei svetimų klaidų.

Dažnai spygliuočiai sodinami tik gyvatvorėse arba išmėtomi vejoje padrikai tikintis kad jų visžalė ir dažnai spalvinga laja savaime suteiks dekoratyvumo. Iš tiesų spygliuočiai sklype vaidina tokį patį vaidmenį kaip ir kiti augalai, vieni puikiai tinka akcentams, o kiti tėra geras fonas išraiškingesniems augalams. Jų vieta sode turi būti kruopščiai suplanuota jau vien todėl, kad didžiąją metų dalį – nuo vėlaus rudens iki vėlyvo pavasario – kai kiti augalai be lapų, jie gros pagrindiniu smuiku ir pasodinti ne vietoje darkys bendrą vaizdą, o ne puoš jį.

© Sodoplanas.lt, 2013, Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.

Trispalvės `Pinky Winky`kekės

Vienas iš gražesnių šluotelinių hortenzijų kultivarų –  `Pinky Winky` pražysta rugpjūčio mėnesį baltomis dailiomis kekėmis ir žydi labai ilgai. Įdomu tai, kad iš pradžių žiedynai nebūna dideli. Nauji žiedeliai formuojasi kekės viršūnėje ir ji pamažu ilgėja. Be to, apatiniai žiedeliai gana greitai pakeičia spalvą iš baltų į rausvus, o vėliau patamsėja iki raudonų. Taigi žiedynai vienu metu būna trijų atspalvių ir per žydėjimo laikotarpį jie padvigubėja. Seni stiprūs krūmai užaugina iki 40 cm ilgio kekes ir atrodo ypač gražiai!
Pirmą žiedų bangą keičia pavieniai žiedynai, kurie žydi iki stipresnių šalnų. Nors veislės aprašyme rašoma, kad `Pinky Winky` pražysta liepos mėnesį, mano sode per 4 metus šis krūmas anksčiausiai buvo pražydęs pernai – rugpjūčio pirmomis dienomis. Šiemet – dviem savaitėmis vėliau. Žydi iki šalnų, bet žiedynai dekoratyvūs ir žiemą, todėl geriau jų neliesti iki pavasario.

Kaip ir kitos šluotelinės hortenzijos,  `Pinky Winky` formuoja žiedynus ant pirmamečių šakelių, todėl genimos anksti pavasarį prieš pradedant augti naujiems ūgliams. Jeigu krūmas labai vešlus ir netvarkingas, iki gegužės pabaigos jį galima šiek tiek paformuoti nugnybiant ūglių viršūnes. Jeigu persistengsite ir išgenėsite per smarkiai arba per vėlai, krūmas suformuos žiedus tik rugsėjo pabaigoje ar net spalį, arba nežydės visai. Vėlyvi žiedai ypač laukiami, bet jie pražysta tik tuomet, jeigu ruduo šiltas, ilgas ir be šalnų, kas Lietuvoje retai pasitaiko. Šiltesniuose kraštuose, iškirpus pirmuosius peržydėjusius žiedynus, krūmas spėja suformuoti antrą gausią žiedų bangą, bet pas mus tokiems eksperimentams šiek tiek per šalta. Visgi jeigu jūsų hortenzija pražydo labai anksti, liepos mėnesį, peržydėjusius žiedynus galite drąsiai nukirpti ir rugsėjo pradžioje ar viduryje laukti antros žiedų bangos.

`Pinky Winky` labai lengva auginti, šis augalas nereiklus nei žemei, nei vietai. Visgi saulėje ir derlingame priemolyje augs vešliau, pražys anksčiau, o žiedynai bus stambesni ir ryškesni. Kol neįsitvirtina, auga palyginti lėtai,. Iki to laiko nežydi arba žydi negausiai. Dirvos pH augalas nejautrus. Labai šaltą žiemą gali nušąlti iki sniego dangos arba žemės, bet pavasarį atželia. Galima suformuoti nedidelį kompaktišką krūmelį arba auginti kaip medį.

Tręšiama lėtai tirpstančiomis kompleksinėmis, sumedėjusiems augalams skirtomis trąšomis anksti pavasarį. Užtenka vienos saulelės po vainiku. Žydi kasmet.

Nors veislės aprašyme nurodoma, kad `Pinky Winky` užauga iki 1,5-2 m  aukščio ir 2-3m pločio, mano augalas dvigubai mažesnis ir per 4 metus neparodė jokio noro plėstis. Žiedai tinka skinti.

© Sodoplanas.lt, 2011. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.

Lyg ir bukas, lyg ir ne

Fagus sylvatica Tai išskirtiniai augalai (Fagus sylvatica), netinka mišriems želdiniams. Dekoratyvinių formų bukai, įgrūsti į kamputį ar prispausti prie tvoros tarp kitų augalų, neteks savo prasmės. Kad sužibėtų, šiam augalui reikia atviros saulėtos vietos (ar pusiau pavėsio) ir jokių kaimynų. Ypač gražūs svyrančios formos bukai arba atmainos spalvotais lapais. Paprastieji bukai labai tinka karpomoms gyvatvorėms, bet jų sodinukai brangūs, todėl šiuo tikslu retai naudojami ir dažniausiai pakeičiami skroblais.

 Tuos didžiuosius, 8-20 m aukščio bukus verčiau palikti sodyboms, o mažesnius galima drąsiai sodinti prie namų. Juo labiau, kad bukai palyginti lėtai auga ir nebijo žirklių, todėl juos galima genėti, formuoti, reguliuoti aukštį, plotį ir šakų kiekį.

 Vienas iš seniausių ir gražiausių geltonlapių paprastojų bukų, tinkamų erdvioms sodyboms – `Aurea Pendula`. Jis turi vieną pagrindinį stiebą augantį vertikaliai ir daug šakų, kurios svyra stačiai žemyn, todėl vainikas palyginti siauras. Didžiausia šio buko bėda – vasarą geltoni lapai nepažaliuoja, todėl stipriai nudega saulėje. Kita vertus, pavėsyje lapai prastai nusispalvina, o kartais būna visai žali.

Dar vienas įdomus, lėtai augantis bukas mažesniems sodams – `Cochleata`. Jo lapai apvalūs, dantyti, šaukšto formos. 70 metų amžiaus pasiekia 4,5 m aukštį.

Bukų kolekcionieriams patinka `Cristata`, kurios lapai panašūs į gaidžio skiauterę ir sutelkti į tankius stačius guotelius. Auga labai lėtai, dėl ypatingos lapų formos ir guotelių iš šakų nesunku suformuoti „debesėlius“, todėl tinka auginti kaip bonsą. Soduose `Cristata` nėra labai populiari ir retai auginama. Užauga iki 8 m aukščio ir 6 m pločio. Per 15 metų pasiekia 3-3,5 m aukštį.

`Albovariegata` – lapai dryžuoti baltai, ypač ryškūs pavasarį, bet išblanksta vasarą. Lapai ant pavienių šakų visai pažaliuoja. Sausą ir karštą pavasarį balti lapai apdega, todėl šį buką rekomenduojama sodinti pusiau pavėsyje, kad saulė jį apšviestų tik ryte ar vakare, o dieną vainikas slėptųsi šešėlyje.

`Asplenifolia` kultivaras yra dažnai painiojamas su `Laciniata`. Jo lapai žali, siauri ir giliai karpyti. Su amžiumi lapai platėja ir pasidaro panašūs į `Laciniata` lapus. Kam patinka `Asplenifolia`, bet turi mažą sklypą, turėtų atkreipti dėmesį į `Mercedes`. Tai vadinamoji “raganos šluota“ – savaiminė `Asplenifolia` mutacija rasta ant vienos šio augalo šakos. `Mercedes` auga krūmu, labai lėtai, tai tikriausiai mažiausias paprastojo buko kultivaras. Jo lapai siauri, ilgi, ant krūmo išsilaiko per žiemą. Laja apvali, nesunkiai formuojama.

 

 Olandijos Trompenburg arboretume auga keletas `Dawyckii` glaustašakių bukų siaura aukšta laja. Nuo 1968 metų jie reguliariai dera. Iš sėjinukų, sukryžminus `Dawyckii` su kitais dekoratyviniais bukais, buvo atrinkta keletas tokių puikių veislių kaip `Dawyck Gold` ir `Dawyck Purple`. Jos labai populiarios ir gausiai auginamos Lietuvoje.

`Dawyck Gold` auga greitai, medelio laja siaura ir aukšta kaip `Dawyckii`, o lapai geltoni kaip `Zlatia`. Naujų ūglių lapai yra aukso geltonumo, bet pamažu pažaliuoja vasaros pradžioje. Nauja ūglių banga vasaros viduryje vėl užaugina geltonus lapus ir gražiai kontrastuoja su senesniais žaliais. `Cercidiphyllum` lapai nudega labai rečiau negu kiti geltonlapiai bukai, nes pirmoji lapų banga iki karščių spėja pažaliuoja, o antroji yra negausi ir dažniausiai pasirodo lietingu laikotarpiu, vasarai persiritus į antrąją pusę. Lapai rečiau nudega ir tuomet, kai per vasaros karščius žemėje užtenka drėgmės.

`Dawyck Purple` – dar vienas `Dawyckii` sėjinukas. Jis auga greitai, laja siaura ir aukšta, o lapai tamsiai purpuriniai ir spalva beveik nesikeičia visą sezoną (šiek tiek pašviešėja vasaros viduryje).

 Dėmesio vertas raudonlapis bukas `Rohanii` giliai karpytais lapais. Vasarą jie išblunka iki purvinos rausvai rudos spalvos. Šiek tiek mažiau blunka `Rohanii` sėjinukas ` Rohan Trompenburg`, o ypač vertinamas `Interrupta Purpurea` labai giliai, kartais iki pagrindinės gyslos sukarpytais ir visą sezoną ryškiai purpuriniais lapais. Auga palyginti greitai, ant medelio pasitaiko šakų nekarpytais lapais.

Vienas iš populiariausių svyrančių bukų kultivarų – `Purpurea Pendula`. Šis medelis riečiasi į kamuolį kaip katinas – kokio aukščio nusipirkote, toks ir liks, jeigu specialiai neformuosite. Kad augtų į viršų, reikia išrinkti vieną aukščiau esančią jauną, bet stiprią šaką, atlenkti ir pritvirtinti

 prie kuolo. Per porą metų ji suformuos aukštesnę arką su keletu naujų žemyn svyrančių šakų. Taip medelis laipteliu pakils aukščiau. Tuomet reikia imti kitą šakutę ir procedūrą pakartoti. Pamažu suformuosite norimo aukščio fontaną. `Purple Fountain` taip pat reikia formuoti, bet šis bukas linkęs auginti augti stačiai, todėl jam padėti reikia tik iš pradžių. Atlenkus vieną šaką ir nukreipus ją į viršų vėliau tereikia prižiūrėti, kad neištįstų per daug. `Purple Fountain` lapai šviesesni negu `Purpurea Pendula`. `Red Obelisk ` – dar vienas puikus kultivaras. Laja siaura, aukšta, lapai tamsiai purpuriniai, banguotais kraštais.

 `Silverwood` kai kurie lapai baltai dėmėti. Geriausiai šis medis jaučiasi pusiau pavėsyje.

`Roseomarginata` (sin. `Tricolor`, `Purpurea Tricolor`) lapai purpuriniai su šviesiai rausvu pranykstančiu apvadu, kartais išmarginti rausvomis ar kreminėmis juostelėmis. Vasarą apvadas pasidaro bronzinis, pats lapas išblunka, taigi spalva suvienodėja.

`Luteovariegata` lapų apvadai pavasarį siauri geltoni, vėl išblunka ir išplatėja, o galiausiai pažaliuoja.

`Franken` užauga iki 3 m aukščio ir 2 m pločio. Lapai baltai taškuoti ir dryžuoti. Geriausiai jaučiasi pusiau pavėsyje, saulėje vasarą lapai apdega. Auga labai lėtai, per 15 metų pasiekia 1,5 m aukštį.

Bukai geriausiai jaučiasi ir greičiausiai auga drėgnoje kalkingoje žemėje, saulėtoje vietoje. Geltonlapius augalus, kad lapai vasarą nenudegtų, verčiau sodinti pusiau pavėsyje. Ir atvirkščiai, pavėsyje ar pusiau pavėsėje pasodintų raudonlapių bukų lapai greitai pažaliuoja arba įgauna nešvariai rudą spalvą, o kartais ir visai nenusidažo.

Pirmaisiais metais po pasodinimo reikia reguliariai (retai, bet gausiai) laistyti, ypač per sausras. Ligoms ir kenkėjams bukai atsparūs, tačiau jeigu kenkėjai puola visą sodą, neaplenks ir bukų.

Kai kurių dekoratyvinių bukų lapai išsilaiko ant kero iki pavasario arba dar vėliau. Nauji lapai sprogsta vėlai, kai kiti medžiai ir krūmai jau išsprogę. Nauji lapai išstumia senuosius, jeigu jie vis dar kybo ant kero.

Šalčiui palyginti atsparūs, vidurio Lietuvoje per 10 metų nebuvo nė karto apšąlę (stebėta per 20 įvairių kultivarų). Žemaūgius krūmo formos bukus reikia saugoti nuo sniego, kad storas sluoksnis jų neišlaužytų.

© Sodoplanas.lt, 2011. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draužiama.