Kerpam buksmedžius

Apie buksmedžių auginimą jau rašiau, o dabar apie tobulas formas.

Buksmedžiai kerpami birželį, kai užauga nauji ūgliai. Šiemet sausra perstūmė šiuos darbus į liepą, kai po lietaus gerai įmirko žemė ir saulė ėmė slėptis debesiukuose.  Jeigu esate įgudę, galima kirpti elektrinėmis gyvatvorių žirklėmis, bet jos dažniausiai naudojamos tik bendrai aptakiai formai išgauti, kai krūmai auga grupėmis ir yra persipynę, arba buksmedžių gyvatvorėms ir apvadams (ilgoms tiesioms linijoms) genėti.

Kirpti geriausia rankinėmis gyvatvorių žirklėmis. Reikia ir sekatoriaus – sausoms ir sergančioms šakelėms iškirpti krūmo centre, arba iškirpti šakoms (atidengti kamieną) prie pat žemės.

Kad buksmedžiai gražiai atrodytų, pirmiausiai reikia nuspręsti, kokią formą kirpsite (rutulį, pagalvėlę, piramidę ir pan.) ir jos laikytis keletą metų. Dažniausiai buksmedžiai kerpami rutuliu. Suformuoti idealiai lygų rutulį visai nesunku, jeigu turite keletą metų ir… kantrybės.

Kaip kirpti:

• Pasitieskite seną paklodę ar gabalą agroplėvelės po krūmais kuriuos genėsite – paskui nereikės rinkti nukirptų šakelių.

• Jeigu pradedate nuo jaunų negenėtų augaliukų, sodinkite juos anksti pavasarį ir iškart trečdaliu patrumpinkite lają. Kitą pavasarį palaukite, kol išsprogs ir užaugs jauni ūgliai, ir vėl nukirpkite trečdalį visos lajos. Vasaros pabaigoje nukirpkite pavienius išsikišusius ūglius, jeigu tokių pasitaikys. Dar kitą pavasarį, kai augalas jau pakankamai sutvirtėjęs ir sutankėjęs, pamažu pradėkite formuoti. Jeigu augalas skursta, nenori augti, o metinio prieauglio nėra arba jis labai menkas, gerinkite augimo sąlygas ir lajos nekirpkite, palaukite kitų metų.

• Jeigu buksmedis sveikas ir tankus, imkitės žirklių. Kirpkite etapais – po kelis centimetrus. Iš viso nukerpami 3-7 cm. Po kiekvieno etapo atsitraukite ir apžiūrėkite krūmą iš toliau. Taip lengviau įvertinsite, kur reikia pakirpti labiau, o kur jau gana. Jeigu buksmedis jau turi puikią šukuoseną ir jūs kasmet tik palaikote suteiktą formą, visą metų prieauglį galima nukirpti vienu ypu. Daug metų kerpama forma būna aiškiai matoma ir tereikia pašalinti nepaklusnias garbanas. Jeigu norite, kad rutulys kasmet didėtų, jaunų ūglių nenukirpkite visai, palikite po 1-2 cm.

• Kai jau esate patenkinti šukuosena, perbraukite lają ranka (galima ir abiem), sutaršykite krūmą. Nukris visos nukirptos, bet ant lajos vis dar kybančios šakelės, ir išlįs visos pasislėpusios, užlinkusios ar susipynusios, kurios išlįstų vėliau ir sugadintų lajos formą. Nukirpkite jas.

• Genėkite buksmedžius apsiniaukusią, nekarštą dieną. Jeigu tokią ištaikyti sunku, iškart po genėjimo lają iki vakaro pridenkite sena drėgna paklode – taip mažiau lapukų paruduos. Jeigu sausa, buksmedžius palaistykite.

Buksmedžiai labai mėgsta trąšas ir drėgną žemę (galima laistyti vandenyje ištirpintomis trąšomis 2-3 kartus per sezoną kas 4-6 savaites), bet aš jų taip nelepinu. Gauna sumedėjusiems augalams skirtų trąšų 1-2 kartus per sezoną (granulės po krūmu), ir viskas.

Anglų specialistai rekomenduoja po genėjimo krūmus nupurkšti mikroelementų arba specialiu jūros dumblių tirpalu.

Labai seni, išplikę, prastai suformuoti krūmai pavasarį išpjaunami iki žemės (per keletą cm). Jie pamažu atželia ir suformuojami iš naujo, kaip jauni negenėti augalai (žiūrėti tekstą aukščiau).

Giedrė

© Sodoplanas.lt, 2018, kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.

 

`Conicos` pusseserės ir pusbroliai

Nykštukinė baltosios eglės atmaina trumpomis šakutėmis ir  tankia laja, kurią dabar mes auginame kaip `Conica`, buvo rasta natūraliai auganti Kanados miškuose. O tiksliau, kirtavietėje, kurią laukdami traukinio nusprendė apžiūrėti du vietos botanikai. Per 10-15 metų ji užauga iki 1-1,2 m aukščio ir 50 cm pločio. Visų mylimas, nebrangus kūgio formos medelis geriausiai jaučiasi pusiau pavėsyje, atviroje, bet apsaugotoje nuo šiaurinio vėjo ir kaitrios saulės vietoje. Tai puikus akcentas sudėtiniuose ir geometriniuose gėlynuose, nes laja palyginti taisyklingos formos. Sendamos `Conicos`  šiek tiek pastambėja, vizualiai sutrumpėja, įgyja ovalo formą, nes laja ypač išplatėja per vidurį ir viršuje. Spygliai sodriai žali.

`Conicos` turi daugybę pusseserių ir pusbrolių – miniatiūrinių baltosios eglės kultivarų, kurie šiek tiek skiriasi savo lajos forma (siauresnis ar stambesnis kūgis, rutulys, pagalvėlė), spyglių stambumu ir lajos tankumu, augumu (kai kurie neviršija 50 cm), bet svarbiausia – spalvomis. Tinkamai suplanavus iš 3-5 baltųjų eglių kultivarų galima suformuoti nediduką , bet labai dekoratyvų sodelį, kuriame pagrindiniu smuiku gros lajos spalvos ir formos.

Štai keletas  įdomesnių egzempliorių:

`Daisy`s White` išsiskiria kreminiai baltais jaunais spygliukais, kurie vėliau pažaliuoja. Per 10 metų užauga iki 0,7- 1 m aukščio ir 50-70 cm pločio. Geriausiai jaučiasi pusiau pavėsyje. Jeigu sprogstant pumpurams orai sausi ir saulėti, žemė lengva, o augalas pasodintas saulėkaitoje, ji būtina laistyti, kitaip balti spygliai gali “sudegti” saulėje. Laja gražios kūgio formos.

Reikėtų paminėti, kad baltosios eglės naujus spygliukus pavasarį užaugina per du kartus. Pirmą kartą jos sprogsta gausiai. Antrą kartą, po mėnesio ar dviejų, gerokai silpniau ir ne visuomet mes tai pastebime. `Rainbow`s End` pirmieji spygliukai sprogsta visiškai normalūs, ryškiai žali. Bet antroji banga citrinos geltonumo ir nepastebėti jos neįmanoma. Kaip ir `Daisy`s White`, šį augalą vasarą reikia saugoti nuo saulės, nes geltoni ūgliai gali nudegti.

`Sander`s blue` išsiskiria puikiais melsvai pilkais spygliais. Laja tanki, siauros kūgio formos. Per 10 metų retai pasiekia 1 m aukštį. Auga lėtai. Nauji spygliukai kartais sprogsta žali arba melsvai žali, bet greitai pamėlynuoja.

`Arneson`s Blue Variegated` augumu ir forma labai panaši į  `Conica`. Spygliai jūros mėlynumo, bet kai kurios šakos žalios, todėl laja dėmėta, dvispalvė ir labai dekoratyvi. Įdomu tai, kad spygliukų spalva nėra stabili, todėl laja gali visai pamėlynuoti, o žalios dėmės sumažėti arba išplisti.

`Laurin` per 10 metų užauga iki 0,7 m aukščio ir 0,3 m pločio. Jis labai siauros kūgio formos, išsiskiria skaisčiai žaliais kaip žolė spygliukais.

© Sodoplanas.lt, 2012. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.

Sveikalapis karklas `Hakuro Nishiki`

Botanikas, pavadinęs šį augalą sveikalapiu, buvo tikras cinikas. Nežinia kaip kiti sveikalapiai karklai (Salix integra), bet `Hakuro Nishiki` yra vienas iš pretenzingiausių. Jį puola beveik visi kenkėjai bei ligos, o šaltomis žiemomis apšąla ūglių viršūnės. Bet koks gražus, pasakysite, ir būsite teisūs. Jų lapukai trijų spalvų – žali, balti ir rausvi, dažnai išmarginti iš karto keliomis spalvomis. Pavasarį lapukai ūglių viršūnėse būna ypač ryškūs ir laja primena rausvai baltą ažūrinį debesėlį.

Įvairiuose botaniniuose šaltiniuose kultivaras `Hakuro Nishiki` taip pat minimas kaip `Albo maculata`, `Fuiji Koreangi`, `Fuiji Nishiki` arba `Albomarginata`. Tai vienas iš smulkiausių sveikalapių karklų, auginamas kaip nedidelis medelis apskrita laja arba krūmas.

 Žiedynai gelsvi, retoki ir visai nepanašūs į tuos prašmatnius baltus, kačiukais vadinamus pūkuotus burbulus, kuriais pamiškėse pasipuošia blindės (Salix caprea). Sveikalapių karklų `Hakuro Nishiki` žiedynai pasirodo anksti pavasarį, prieš išsprogstant lapams arba jiems sprogstant. Karklai yra vieni iš anksčiausiai sprogstančių augalų, jų lapai paprastai pasirodo 3-4 savaitėmis anksčiau negu kitų medžių ir krūmų. Lapai ant jaunų ūglių būna ryškiai rausvi su baltu, o sendami keičia spalvą į kreminiai balsvą arba pažaliuoja. Dauguma šio karklo lapų yra žali ir baltai dėmėti arba balti ir žaliai dėmėti. Rudenį lapai pagelsta ir nukrenta palyginti vėlai. Žiemai persiritus į antrą pusę, stiebai gražiai parausta (jeigu orai šalti). Nauji ūgliai augina ryškesnius stambesnius lapus, todėl žiemos pabaigoje lają rekomenduojama išgenėti, apkirpti. Jaunos šakelės žiemą taip pat būna ryškesnės. Karklai nebijo genėjimo, jiems tai naudinga sveikatinimo procedūra.

`Hakuro Nishiki` dažniausiai auginamas kaip krūmelis arba į aukštą kamieną skiepytas medelis. Jo laja apvali, kompaktiška. Visus poskiepio ūglius, pasirodžiusius ant kamieno arba pomedžio zonoje (iš šaknų) reikia išpjauti.

 Šiems karklams reikia derlingos ir drėgnos, bet neužmirkstančios žemės. Kai prigyja, pakenčia sausras geriau negu kiti karklai. Pirmaisiais metais po pasodinimo per sausras būtina reguliariai laistyti. Gerai jaučiasi saulėje ir pusiau pavėsyje. Ryškiausia lapų spalva būna saulėje, bet karštą vasarą, ypač kai užtrunka sausros, `Hakuro Nishiki` lapai nudega.

 Jauni šakos stačiai aukštyn, o vėliau gražiai nulinksta. Jeigu pageidaujate išlaikyti apvalią lajos formą, ją reikia retsykiais apkirpti, bet paprastai užtenka vieno rimtesnio genėjimo žiemos pabaigoje. Krūmo formos karklus galima nupjauti per sprindį nuo žemės, naujos šakos greitai atauga. Medelio formos karklai, nelygu jų vainiko dydis, apkerpami per vieną ar du sprindžius.

Negenimo krūmo šakos gerose sąlygose gali ištįsti iki 3 m, bet dažniausiai neviršija 2 m.

 `Hakuro Nishiki` patinka trąšos, bet juos, kaip ir visus medėjančius augalus, geriausiai patręšti vieną kartą gausiau pavasarį, negu nuolat ir po truputį. Nuo vasaros vidurio negalima tręšti azoto trąšomis, nes jos paskatina augti naujus ūglius, kurie nespėja sumedėti iki žiemos ir nušąla. Apskritai su trąšomis verčiau nepersistengti. Šie karklai neblogai jaučiasi dideliuose vazonuose, tuomet tręšiama lėtai tirpstančiomis trąšomis (dažniausiai pagaliuko ar konuso formos, rečiau birios), kurios įterpiamos į žemę prie šaknų. Jų užtenka visam sezonui.

 Puošnūs šio karklo lapukai geriausiai atrodo tamsiame fone. Jį tinka sodinti priešais raudonlapius medžius ir krūmus (bukai, šeivamedžiai, pūkeniai, pūsleniai ir pan.), labai gražiai atrodo prie tvenkinio, krioklio ar aukštos gyvatvorės. Tinka sodinti sudėtinėse lysvėse su apvadais kaip vertikalus akcentas.

Kaip minėjau, šis karklas labai skanus – jį ėda visi kas tik gali. Jeigu neturite kantrybės skainioti pažeistus lapus ir ūglius, 1-2 kartus per metus profilaktiškai nupurškite augalą fungicidais ir insekticidais. Jeigu auginate rožes, galite purkšti tuo pačiu metu ir tais pačiais chemikalais, tik silpnesniu tirpalu. Svarbu tai atlikti apsiniaukusią dieną arba vakare, nes balti ar rausvi lapai, nupurkšti saulėtą dieną, tuojau pat susiraito ir nudžiūva. Taip nutinka ir tuomet, kai skiedinys per stiprus.

Dauginama žaliaisiais ir sumedėjusiais auginiais, įsišaknija lengvai. Šalčiui atsparus, bet šaltą žiemą pravartu mulčiuoti šaknis, o viršūnes apšąla beveik visuomet.

Vis dažniau gėlynuose auginama patobulinta `Hakuro Nishiki` atmaina – sveikalapis karklas `Flamingo`. Jo šakos žiemą gerokai ryškesnės, lapukai trumpesni ir siauresni, o rausvi lapai pavasarį ypač ryškūs ir spalvą išlaiko palyginti ilgai. Be to, lapukai atsparesni saulei ir rečiau nudega.

© Sodoplanas.lt, 2011. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draužiama.