Saulėje išmirkytos forsitijos

Prisipažinsiu: savo sode neturiu nei vienos forsitijos, bet jos mylimos kaimynystėje ir nori nenori kasmet pavasarį man bado akis skaisčiai geltonomis šakomis. Neturiu nieko prieš šį visuotinai mėgiamą augalą, bet sklypas prie namų nedidelis, o forsitija dekoratyvi tik porą savaičių, todėl visos mano lysvės atiduotos vertingesniems augalams. Bet jeigu žemės pėdų neskaičiuojate, o ilgitės pavasarinės saulutės, šis straipsnis kaip tik jums.

Lietuvoje auginamos penkių rūšių forsitijos (Forsythia), bet dažniausiai žalioji (Forsythia viridissima), tarpinė (Forsythia x intermedia), ir dar kartais lenktašakė (Forsythia suspensa) forsitija, o medelynuose jos dažniausiai parduodamos kaip tarpinės forsitijos arba „tiesiog forsitijos“, neišskiriant rūšies. Tiesą pasakius, nelabai kas ir domisi.

Tarpinė forsitija užauga iki 1,5 m aukščio ir panašaus pločio, žydi prieš pat skleidžiantis lapams, balandžio-gegužės mėnesiais. Yra keletas tarpinių forsitijų veislių, kurios skiriasi augumu, žiedų atspalviu ir dydžiu.

Žalioji forsitija augesnė, gali užaugti iki 2 m. Žydi jos plikos šakos, o žiedai laikosi ilgai, kol sulapoja. Žiedeliai ryškiai geltoni, apie 2-2,5 cm ilgio. Abi forsitijos linkusios apšąlti, o labai šaltą žiemą gali nušąlti iki sniego dangos. Paskui krūmas pamažu atauga.

Lenktašakė forsitija yra augiausia, gali siekti 2-3 metrus. Žydi prieš skleidžiantis lapams. Lapai triskiaučiai, visai kitokie negu tarpinių ir žaliųjų forsitijų. Dekoratyvi  `Variegata` lenktašakė forsitija, kurios lapų pakraščiai aukso geltonumo, bet vidurvasaryje geltonis išblykšta.

Forsitijų lapai rudenį šiek tiek pagelsta, kartais parausta, bet vaizdas neįspūdingas. Juos meta vėlai. Vasarą lapai šviesiai arba tamsiai žali.

Naujesni tarpinės forsitijos kultivarai išsiskiria kompatiška kero forma, o tai jau didelis pliusas. Štai `Courtasol` (sinonimas `Gold Tide`) užauga vos 40-60 cm aukščio. Jo šakos ne stačios, o gražiai išlinkusios, žiedai auga kartu su lapais. Užsienyje `Courtasol` mielai sodinamas alpinariumuose arba aukštuose vazonuose, arba skiepijamas į 1-1,2 m aukščio kamieną – tuomet žiedai būna tiesiai prieš akis. Auga greitai, rekomenduojama kas keletą metų visas šakas nukirpti iki žemės.

Šiek tiek augesnei `Fiestai` (Forsythia x Fiesta) skiepyti labiau tinka trumpesnis kamienas. Žiedai išsiskleidžia prieš užaugant lapams. Lapai taip pat dekoratyvūs, marginti geltonai arba žali su kreminiu ar gelsvu apvadu. Rudenį lapai pasipuošia purpuru. Labai tinka sodinti grupėmis, ypač šlaituose, vandens telkinių pakrantėse. Šalčiui atspari.

Forsitijos myli saulę. Pusiau pavėsyje žydi prasčiau, o pavėsyje ir visai nežydi. Žemei nereiklios, bet derlingoje žydi gausiau. Nekenčia užpelkėjusių, sunkių ir šaltų, taip pat

rūgščių dirvų. Jeigu vieta forsitijai nelabai tinkama – stovi vanduo, kaskite duobę ir įrenkite drenažą. Ant viršaus pilkite komposto ir daržo žemės mišinį. Šiam augalui geriau sausesnė žemė, negu vandens perteklius. Tręšiama pavasarį kompleksinėmis dekoratyviniams medžiams ir krūmams skirtomis trąšomis. Forsitijoms labai patinka ir organinės trąšos, ypač gerai perpuvęs mėšlas. Jomis tręšti reikėtų iškart po žydėjimo.

Ligos ir kenkėjai forsitijų nepuola. Nebijo forsitijos ir žirklių, nors genėti jų nebūtina, bet naudinga, ypač formuojant tankesnę, kompaktiškesnę lają, nes savaime krūmas augina retas stačias šakas, kurios peržydėjusios praranda dekoratyvumą ir styro žalios iki rudens. Genima iškart kai peržydi. Iškerpamos sausos, taip pat kerą tankinančios šakos, o likusios patrumpiamos trečdaliu arba pusiau – taip išlaikoma kompaktiška kero forma. Senus arba prastai žydinčius krūmelius galima atjauninti – nukirpti šakas beveik prie pat žemės. Jos greitai atauga, bet atsiminkite, kad forsitijos žydi tik ant antramečių ir vyresnių šakų, todėl iškirpus jas prie pat žemės, žiedų neturėsite mažiausiai vienerius metus.

© Sodoplanas.lt, 2012. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.

Keičiam kailį!

Dygioji eglė WaldbrunnNėra gražesnio mėnesio už gegužę, kai stojus šiltiems ir drėgniems orams tiesiog per naktį, lyg paspaudus mygtuką, išsprogsta visa žaluma ir augalai ima keisti savo rūbą ne dienom, o valandom. Tai metas, kai rankose arba kauptukas (piktžolės irgi auga kosminiu greičiu), arba fotoaparatas, nes po valandos kitos  žavinga akimirka  jau gali būti praėjus. Panašiai kaip anekdote apie flegmatiką ir vėžlius zoologijos sode: “atidariau vartelius, o jie tik švyst švyst švyst, ir pabėgo“.

Tikiuosi, neužpuls manęs gėlininkai, bet gegužę man gražiausi ne pirmieji žiedai (dabar gausiai žydi mažieji vilkdalgiai (Iris pumila) ir dauguma pavasarinių gėlių), o naujus ūglius auginantys – kailiuką keičiantys – spygliuočiai. Įprasta manyti, kad spygliuočiai visus metus vienodi, jų spalva nesikeičia. Tai netiesa. Pirmiausia tokią nuomonę paneigia gausybė kultivarų, kurie stebina savo sugebėjimais keisti  spalvą pagal sezoną (vasarą žali, žiemą – geltoni, arba žali ir rudi, pilki ir mėlyni), kiti pavasarį augina ryškius geltonus ar balsvus, rausvus ūglius, kurie pažaliuoja tik po gero mėnesio. Tačiau visi spygliuočiai, net paprasčiausios eglutės, kurių pilni miškai ir pamiškės, pavasarį pasidabina gerokai šviesesniu, skaistesniu ir minkštesniu rūbu, negu dėvėjo visus metus – ežiukai trumpam pavirsta meškiukais.

Keletas nuotraukų iš mano sodo. Paspauskite ant nuotraukos, kad ją padidintumėte:

Sitkinė eglė Papoose Tenais Baltoji eglė Blue Planet Tikroji metasekvoja Goldrush Dygioji eglė Waldbrunn
Dygioji eglė Glauca Pendula Europinis kukmedis Repens Aurea Paprastoji eglė Nidiformis Pilkasis kėnis Compacta
Subalpinis kėnis Compacta Menturinis skėtkėnis Paprastoji eglė Pumila Kalninė pušis

© Sodoplanas.lt, 2010. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draužiama.