gėlės

Keistuolės iš tropikų

Kai lauke nėra ką veikti, nori nenori atsigręži į palanges. Paprastai nerašau apie kambarines gėles, bet šios ypač mielos. Ką ten mielos – tilandsijos arba “air plants” yra labai populiarios užsienyje ir be jų neįsivaizduojamas nei vienas modernus interjeras. Modernu ar ne – spręsti jums, bet augalai tikrai unikalūs ir verti poros sakinių.

Tilandsijos yra epifitiniai augalai ir dažnai neteisingai pravardžiuojamos parazitais. Kitais augalais jos naudojasi tik kaip atrama, kopetėlėmis ar patogia pakaba, bet jais nesimaitina ir ant jų neparazituoja. Jos pačios vykdo fotosintezę (nors ir menką) ir maitinasi maisto medžiagomis, gautomis su vandeniu.

Tilandsijos skirstomos į dvi pagrindines grupes – vienos labiau prisitaikiusios augti vidutinio drėgnumo tropikų miškuose, o kitos dykumose, sausuose tropikų miškuose arba labai atvirose, saulėtose drėgnų miškų vietose. Pirmos grupės augalai dažniausiai žali, plonais, bet plačiais ir minkštokais lapais. Jos dažnai suformuoja skrotelę, kur gali kaupti vandenį ir turi šaknis, kurios sugeba įsisavinti vandenį. Šias tilandsijas galima (bet nebūtina) sodinti į orchidėjoms/epifitams skirtą substratą (jokiu būdu ne kompostinė žemė).

Antros grupės tilandsijos visuomet pilkšvo atspalvio (pilkai rausvos, pilkai žalsvos, pilkai melsvos) arba pilkos, dažnai plaukuotos. Lapukai kieti, lyg vaškiniai, kibūs, dažniausiai smailėjantys, susukti į dailią skrotelę. Šios tilandsijos prisitaikiusios augti dykumose ir sausuose tropikų miškuose arba džiunglių aukštikalnėse ir ypač taupyti vandenį. Jos neturi šaknų arba turi kelias, bet jos nepritaikytos vandeniui siurbti ir naudojamos tik kaip laidukas prisitvirtinti prie atramos.

Mūsų parduotuvėse dažniausiai parduodamos būtent šios, sausesniuose regionuose augančios tilandsijos. Retai kam pavyksta jas išlaikyti ilgiau kaip pusę metų dėl netinkamos priežiūros. Jos arba supūva nuo vandens ir trąšų pertekliaus, arba sudžiūva dėl vandens trūkumo.

Tilandsijos tikrai unikalios. Augdamos ypatingose sąlygose, jos prisitaikė išgyventi ypatingais metodais. Daugumos sausų vietovių tilandsijų lapus dengia trichomos – tai savotiški žvyneliai, kurie atspindi saulę ir apsaugo augalą nuo nudegimo, ir tuo pačiu gaudo drėgmę iš oro. Kuo trichomų daugiau, tuo augalai pilkesnis (pasitaiko pūkuotų). Be to, šios tilandsijos fotosintezę vykdo tik naktį, nes tik tuomet, taupydamos drėgmę, jos atveria savo lapų žioteles. Naktį šviesos labai mažai, todėl fotosintezė mažai aktyvi ir augalai labai lėtai auga.

Apie tai užsiminiau ne veltui – tai įvadas į tilandsijų laistymo instrukciją.

Sodinti į žemę ir laistyti jų negalima (išskyrus “drėgno” tipo tilandsijas, augančias orchidėjų substratuose), bet reguliariai sudrėkinti būtina. Įprasta manyti, kad tilandsijas, kad jos gautų pakankamai drėgmės, reikia purkšti keletą kartų per dieną – žodžiu, kad jų lapukai visada turi būti drėgni. Tai pirma klaida, nes tilandsijos iki nakties privalo išdžiūti – sudrėkusios trichomos užspaudžia žioteles ir augalas negali vykdyti fotosintezės.

Geriausias būdas pagirdyti sauso klimato tilandsijas – pamerkti jas valandai į drungną/šiltą vandenį. Paskui ištraukti, nupurtyti ir apverstas padėti ant popierinio rankšluosčio, kad gerai nuvarvėtų. Tai daryti reikėtų pirmoje dienos pusėje, kad augalai išdžiūtų iki nakties. Sauso klimato tilandsijoms pakanka vienų maudynių per savaitę, drėgno – jeigu jos auga ne vazone – 2-3.

Žiemą, kai kambario oras ypač sausas, ir sauso klimato tilandsijas mirkyti reikėtų du kartus per savaitę. Prie atramų pritvirtintas tilandsijas keblu kaskart nuimti ir vėl iš naujo užkabinti. Tokiu atveju belieka purkšti. Augalas pilnai pagirdomas per 2-3 purškimus. Kiekvieną sykį purkštuvas paspaudžiamas po 2-3 kartus, kad nuo augalo imtų varvėti vanduo. Procedūra pakartojama po 15-20 min. Purškiama 2-3 kartus per savaitę, o žiemą, jeigu kambaryje oras labai išsausėja, kasdien. Kaip ir po mirkymo, iki nakties nupurkštos tilandsijos privalo išdžiūti. Geriausia, kai tilandsijos prie atramos pritvirtinamos aukštyn kojomis, lapukais žemyn (natūraliose augavietėse jie dažniausia taip ir auga) arba bent 45 laipsnių kampu. Tuomet vandens perteklius natūraliai išteka. Nupurkštos arba į vandenį pamerktos tilandsijos pažaliuoja, praranda savo pilkšvą atspalvį, nes vandens prikaupusios trichomos pasidaro skaidrios (kol jo neperima kitos ląstelės – tuomet augalas vėl papilkėja).

Nors gaji kitokia nuomonė, tilandsijų visai nebūtina kabinti ar kažkur pritvirtinti. Jos puikiai jaučiasi ant palangės – tiesiog paguldykite jas ten, sugrupuokite po kelias į seklų vazoną ar lovelį, pakabinkite ant kitų augalų. Dabar yra specialių vielinių rėmelių ir kabyklų, kur augalų nereikia nei nei klijuoti – tiesiog įsprauskite “uodegėlę”, ir viskas. Mano nuotraukose ant palangės – stilingi mediniai stoveliai su vielos spiralėmis ir medinis, japoninio stiliaus rėmelis, kurį aš pripilu lazdyno riešutų ir ten sodinu mažiausius “vaikučius”.

Drėgno klimato tilandsijos (jų mūsų parduotuvėse matyti neteko, bet vistiek keletas žodžių apie laistymą) labai mėgsta purškimą, ir jų nereikia džiovinti. Atvirkščiai, skrotelėje (jeigu skroteles suformuoja) sukauptas vanduo joms į naudą, gausiai laistomas ir substratas, nes šaknys naudojamos pagal paskirtį. Gausiai laistyti nereiškia, kad tilandsijos turi augti pelkėje. Palaistėte, ir po valandos dviejų perteklių išpylėte.

Šiems augalams reikia daug šviesos, tai dar viena klaida, kurią dažnas padarome, nukišdami tilandsijas į tamsiausią kambario kertelę. Ties pusiauju saulė daug stipresnė negu mūsų klimato juostoje, ten išklaidyta džiunglių šviesa atitinka mūsiškę tiesioginę. Lietuvoje tilandsijos puikiai jaučiasi ant rytinių, vakarinių ir šiaurinių palangių, o žiemą ideali pietų pusė. Jeigu auginate tilandsijas ant sieninių atramų, jos turi būti kuo arčiau lango.

Dabar apie vandenį. Jokio vandens iš krano, šulinio ar vandens telkinio. Geriausias lietaus vanduo – jo nesunku prisirinkti (žinau.. ironiška… ypač šiais metais… 😉 ) ir laikyti uždengtame inde lauke, o prieš maudynes pasemti kiek reikia ir įnešti į namus, kad sušiltų; arba naudoti filtruotą vandenį. Esu skaičiusi, kad tinka ir vanduo buteliuose, bet koks tiksliai nežinau.

Tręšti tilandsijų nereikia, bet jeigu labai labai norite pabandyti, naudokite epifitinėms orchidėjoms skirtas trąšas ir tik dešimtadalį normos. Ištirpinkite jas vandenyje, kuriame mirkysite tilandsijas.

Sėkmės lepinant 🙂

Giedrė

Tilandsijų “vazonėlių”, laikiklių ir lovelių rasite nusipirkti mano ETSY PARDUOTUVĖJE

© Sodoplanas.lt, 2018, kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.

Levandų kerai

2019 – tųjų sausra privertė susimąstyti apie tai, ką auginsiu savo gėlyne kitąmet. O po 5 metų? Ką daryti, kai neturi kuo laistyti? Ar daug turime sausrai atsparių, nebrangių ir visą sezoną dekoratyviai atrodančių augalų? Prieš lėkdami į artimiausią medelyną, gerai apžiūrėkite savo gėlynus. Galbūt atrasite augalų kurie, kadaise pasodinti ir pamiršti, keičiantis klimatui galėtų užimti lyderio pozicijas. Galbūt jie tai daro pamažu, užimdami vis didesnius plotus jūsų gėlyne ir širdyje. Savaiminius sėjinukus kartais gaila išrauti… Taip nejučia mano sode pirmu smuiku ėmė groti vaistinis šalavijas (apie jį plačiau rašysiu kitą kartą), nedaug atsilieka stambialapiai gludai ir levandos.

Šį kartą apie jas. Šylant ir sausėjant vasaroms, tai augalas su perspektyva 🙂 Tai tobulos rožių kompanionės, dera su daugiamečiais žoliniais augalais ir spygliuočiais (ypač pušimis), ir puikiai atrodo vienos, didelėse mono grupėse.

Tikroji levanda (Lavandula angustifolia) – daugiametis 20-60 cm aukščio puskrūmis. Kilęs iš Viduržemio jūros regiono, kur auga laisvai šlaituose ir pušynuose. Lapai dažniausiai pilkšvi, siauri, nors pasitaiko kultivarų su žaliais ar dvispalviais lapukais. Šviesiai violetiniai, violetiniai, rausvi ar balti žiedai sutelkti į ilgokus žiedynus. Pražysta birželį ar liepą, nelygu orai. Keras gražaus pusrutulio formos.

Levandoms patinka lengva kalkinga žemė ir kuo daugiau saulės. Vandeniui nereiklos – šių metų saulė ir sausra joms tik į naudą. Lengvai dauginasi sėklomis ir pačios prisisėja. Kitą pavasarį pasirodo daigeliai, kuriuos galima persodinti. Jeigu norite iš karto sėti kitur, kad nereikėtų persodinti, sutrinkite sunokusią sėklų dėžutę delne ir viską išbarstykite norimoje vietoje. Kirpdami peržydėjusias levandas palikite keletą žiedynų ir kas porą dienų patikrinkite, ar sėklų dėžutės neatsidariusios. Kai jos pradeda atsidarinėti, o viduje matyti juodos sėklytės – laikas skinti ir sėti. Sėjinukai pražysta antrą vasarą. Pirmą kartą žydi negausiai, bet keras kasmet vis stiprėja ir žiedynų daugėja. 

Levandos sėjinukas

Nors rekomenduojama levandas atjauninti kas 5 metus, aš tai darau dažniau. 5 metų riba tinka vėjo perpučiamame lauke, erdviai augančioms levandoms. Maniškės susigrūdusios, todėl greičiau pasensta, jas labiau puola ligos. Žiedynams nužydėjus, nukerpu juos iki kero (lapų linijos). Žydi apie mėnesį laiko, nelygu orai. Vėsiu lietingu oru žydi gerokai prasčiau ir trumpiau negu sausu ir saulėtu. Šiemet pražydo birželio 10 dieną ir jau pamažu žydėjimas eina į pabaigą. 1,5 mėn žydėjimas – absoliutus levandų rekordas mano sode. Palyginimui, tuo pačiu metu pražydę vaistiniai šalavijai jau seniai peržydėję ir barsto sėklas. Nukirpus žiedynus, per mėnesį levandos užaugina naujus. Antrą kartą žydi negausiai, bet ilgiau. Prieš žiemą nukerpu ne tik antrosios bangos žiedynus, bet ir atjauninu krūmus. 

Kad metas atsinaujinti, parodo pačios levandos. Jaunų ir sveikų augalų lapai ir pagrindinis keras yra sveikos žalsvai pikšvos spalvos. Senų ir ligotų augalų kero vidus pilkai rudas, lapai trapūs, lietingą vasarą jie greit ima lūžinėti ir pūti, juos puola ligos. Tokius augalus rudenį nupjaunu iki žemės (palieku 5-8 cm kotelius). Kitamet jie ima šakotis ir auginti naujus stiebelius. Žydi negausiai, bet dar po metų atsigriebia. Jaunų sveikų kerų rudenį neliečiu, nukerpu tik žiedynus. Mano gėlyne auga įvairaus amžiaus levandos, todėl kasmetinis atjauninimas bendro vaizdo nesugadina. Jeigu levandas sodinate vienu ypu, visas vieno amžiaus, sodinkite erdviau arba parinkite gerus kaimynus, kurie prireikus pridengtų plikus kerelius. Šią vasarą mano sode (pietų pusė, šlaitas, jokio šešėlio) nelijo 2 mėn, o jos augo ir žydėjo lyg niekur nieko. Sužavėjo!

Persodintas levandas laistykite gausiai, bet retai. Laistydami dažnai ir nuolat palaikydami drėgną žemę aplink kerą tik sugadinsite joms sveikatą. Iš medelyno ar prekybos centro parvežtas ir pasodintas levandas pirmą žiemą pridenkite, nes nežinia iš kur jos atvežtos – tegul pamažu adaptuojasi. Nors levandoms žiemą baisiau drėgmė, negu šaltis.

Mano pirmosios levandos prieš 10 metų labai sunkiai kabinosi į gyvenimą. Aš jų nedangsčiau ir niekuo nepadėjau, todėl kasmet vis po porą kerelių nušaldavo (tiesiog išdžiūva ir nebeatsigauna) ir juos tekdavo iškasti. Taip pamažu liko patys stipriausi, o jų proanūkiai jau tikrų tikriausi lietuviai – nebijo nei šalčio, nei karščio. 

Jeigu neturite laisvos pėdos, auginkite levandą vazone – ji papuoš balkoną ar terasą. Levandų žiedai labai stipriai kvepia ir pritraukia daugybę kamanių ir spalvingų drugelių, o sutemus atskrenda ir pūkuoti naktiniai drugiai. Nors jų žiedai ir lapai naudojami kosmetikoje ir medicinoje, o žiedynais kvapinami namai bei pagalvės, man levandų kvapas uždaroje patalpoje yra per stiprus. Bet lengvas aromatas gėlyne – nepakartojamas ir nosiai malonus. 

Giedrė

© Sodoplanas.lt, 2019, kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.

Gražuoliai oleandrai

Šiltuose kraštuose oleandrai auga puikiais vešliais kupolais ir visą sezoną beria baltus, rausvus, alyvinius, raudonus, kartais dvispalvius žiedus. Jų sąžalynų galima rasti net dykvietėse, kalnų šlaituose ar vasarą išdžiūvančių upių pakrantėse. Tai sausrai, dulkėms ir saulei ypač pakantūs augalai, todėl specialiai sodinami pakelėse, miestų parkeliuose, puošnesniais kultivarais apželdinamos viešbučių teritorijo

 

Pas mus oleandrams žiemą per šalta, bet vasaroti lauke po stogeliu jiems visai smagu. Rudenį prieš atvėstant orams pernešami į namus. Mano oleandras, kuris į Lietuvą atkeliavo iš Kretos, kol kas dar nedidelis, apie 80 cm aukščio, todėl peržiemoja ant platesnės pietinės palangės. Nors įvairiuose šaltinuose rašoma, kad oleandrai bijo sauso oro, todėl žiemą juos reikia purkšti, maniškiui užtenka, kad retsykiais jį palaistau.
Paprastai ant palangės visuomet vėsiau negu kambario viduryje. Jeigu ten 15-16 laipsnių – oleandrams idealu.

Pavasarį oleandrą pradedu laistyti kartą per savaitę arba dvi, o karštą vasarą prireikia ir dviejų kartų per savaitę. Tvarkaraštis apytikslis – laistyti niekada neskubu, nes oleandras pats parodo, kada jam reikia gerti – lapai pamažu nusvyra žemyn. Palaisčius jie per valandėlę kitą sugrįžta į pradinę padėtį.

Jeigu žiemą oleandrą laikote labai šiltai, atkreipkite dėmesį į lapus – galbūt augalą reikės dažniau palaistyti. Kovo – gegužės mėn. į vandenį įmaišau tirpių, kaktusams skirtų „Schultz“ trąšų. Jos puikiai tinka visoms gausiai žydinčioms kambarinėms gėlėms.

Pavasarį oleandrą tręšiu kiekvieną kartą laistant. Vasarą – tik tuomet, kai pradeda formuotis žiedpumpuriai. Mano oleandras paprastai žydi tris kartus per sezoną kas du mėnesiai – balandį, liepą ir spalį.  Spalį augalo nebetręšiu.

Tinkamai prižiūrimas oleandras per keletą metų suformuoja gražų, 1,5-2 m aukščio vainiką. Tiksliau, jūs patys jį suformuojate su sekatoriumi.

Iš užsienio parvežtos šakelės ne visuomet išgyvena. Kartais lagaminuose jos susitrina, sušąla, apdžiūva, o kartais tiesiog būna nuskintos netinkamu laiku ir šaknelių neišleidžia. Bet paprastai oleandrai įsišaknyja greitai ir gerai. Paprasčiausia parvežtas šakeles iškart pamerkti į vandenį ir pastatyti šiltai. Šaknelės pasirodo per 1-2 mėn., tuomet persodinama į žemę. Oleandrams tinka vidutinio sunkumo pirktiniai komposto mišiniai. Aš dėl žemės per daug nesuku galvos, ir visus „imigrantus“ sodinu į purų, naminį, iš nupjautos žolės ir daržo žemės paruoštą (per metus kitus supuvusį) kompostą. Pirmaisiais metais šakelė sparčiai stiebiasi į viršų ir greitai pasiekia 1 m aukštį. Kai būsite tikri, kad šakelė gerai įsišaknijusi ir įsitvirtinusi vazone, nukirpkite ją per sprindį. Ji netrukus išsišakos. Palikite 3-4 į skirtingas puses augančias šakas. Kitąmet jas nukirpsite per sprindį ir taip augalą vėl paskatinsite šakotis. Genima iš karto po žydėjimo, nes vėliau augalas pradeda krauti žiedus kitam žydėjimui. Oleandro sultys nuodingos, todėl jį genėkite tik su pirštinėmis, saugokitės, kad sulčių nepatektų į akis. Šio augalo neturėtų būti alergiškų žmonių namuose.

© Sodoplanas.lt, 2010. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draužiama.