Buksmedžiai yra vieni iš mano mylimiausių krūmų – visžaliai, nebijo pavėsio, sausros, atsparūs šalčiui, gerai sutankėja ir palyginti lėtai auga, tad nereikia dažnai karpyti. Jie nebijo žirklių, juos lengva formuoti ir, esant polėkiui, papuošti kiemą įspūdingomis geometrinėmis figūromis. Mano polėkis jau senokai kažkur išlėkęs ir nesugrįžęs, todėl kieme turiu apie 20 įvairaus dydžio burbulų. Jie auga grupėmis ir tikrai įspūdingai atrodo. Kiek taip gerai atrodys, priklausys nuo to, ar sugebėsiu susidoroti su buksmedinio ugniuko vikšrais.
Tai kas per velnias tas yra?
Buksmedinis ugniukas (Cydalima perspectalis) – nedidelis invazinis naktinis drugelis arba kandis, kurio vikšrai minta buksmedžio lapais ir ūgliais. Šie vikšrai tokie ėdrūs, kad per porą savaičių sveiką didžiulį buksmedį gali paversti stagarais.
Krūmą stipriai papurčius, vikšrai (ypač didesni) iškrenta ir juos galima surinkti. Tai neblogas kontrolės būdas. Kada laikas imtis priemonių galima spręsti ir pagal suaugusius drugelius. Jie pradeda skraidyti šiltomis naktimis (vakarais). Vakare supurčius buksmedį, išskrenda balti drugeliai su rudu apvadu ant sparnų.
Paprastai vikšrai išsirita birželio pradžioje, bet orams Lietuvoje šiltėjant, buksmedžius jie ima graužti vis anksčiau. Pvz., labai šilti orai šį balandį jiems leido išsiristi ir sudėti kiaušinėlius labai anksti. Vikšrai pradeda intensyviai augti (ir graužti mūsų buksmedžius) kai temperatūra pakyla iki 13-15 C laipsnių.
Per sezoną išsirita bent 2-3 šių vikšrų kartos. Paskutinė karta virsta lėliukėmis ir žiemoja.
Pirmą kartą buksmedinio ugniuko drugelį pamačiau prieš trejus metus. Tą šiltą rugpjūčio vakarą, ką tik po kelionės, negalėjau užmigt ir vaikščiojau sode, pirštais kedendama buksmedžių viršūnes. Ir štai išlekia vienas baltas naktinis drugelis… Paskui antras, trečias… Jie nekrenda toli – nepanašūs į gerus skraidūnus – tuoj tūpia ir slepiasi netoliese. Nusistebėjau, kokie nematyti, trapūs ir gražūs šie padarėliai 🙂 O po geros savaitės, einant pro šalį, užkliuvo keistos rudos dėmės ant buksmedžių šonų. Pasirodo, tai plikai nugraužtos šakelės, o voratinkliuose jų viduje sėdi – iš pirmo žvilgsnio – kopūstinio baltuko vikšrai… Žali, juodai dėmėti – nesunku supainioti.
“Dėmės” plėtėsi neįtikėtinais mąstais – teko traukti juodai dienai paslėptas “Actaros” atsargas. Actara baigėsi, o vikšrų antplūdis – ne. Išbandžiau visus Lietuvos rinkoje esančius ir asmeniniam naudojimui parduodamus insekticidus ir insekticidinius muilus – nepadėjo. Tuomet pagalbos kreipiausi ten, kur buksmedžiai ypač mylimi ir masiškai auginami. Mes ne vieni – JK, Olandijos, Belgijos ir kitų šalių sodininkų susiduria su ta pačia bėda. Britų sodininkas ir buksmedžių priežiūros specialistas James Todman parekomendavo olandišką biologinį preparatą TopBuxus Xentari. Jis nekenksmingas nei bitėms, nei kitiems gyvūnams ar žmonėms, tik ugniuko vikšrams, kai jie intensyviai maitinasi.
Nekilo jokių problemų nusipirkti Xentari internetu: atsiunčia per keletą dienų. Dar paprasčiau (ir pigiau) pirkti per vokišką Amazon. Dėžutė kainuoja apie 13 eu plius siuntimas.
Nežinodama kiek tiksliai man šio preparato reikės, pirkau 3 dėžutes. Vienoje dėžutėje yra 5 pakeliai su bakterijomis, 1 pakelis ištirpinamas 3 litruose vandens. Pirmą kartą ėmiau 2 pakelius 6 litrams vandens – 20 buksmedžių šio kiekio buvo per daug. Tad jeigu naudosite, rekomenduoju pradėt nuo 1 pakelio ir 3 litrų.
Po 2 savaičių purškiau dar sykį, o trečią kartą jau laukiau mėnesį. Po purškimo turi bent 5 valandas nelyti, augalas prieš purškimą taip pat turi būti sausas. Preparatas geriausiai įsigeria į augalą, kai lauko temperatūra yra daugiau kaip 12 laipsnių (10-20C laipsnių ribose). Po maždaug dviejų savaičių nuo UV spindulių jis suyra.
Kadangi laiku ėmiausi veiksmų, šakelių žievė nebuvo pažeista – po pusmečio rudos dėmės jau buvo gerokai užsitraukusios, o kitąmet buksmedžiai atrodė lyg niekur nieko. Pernai prie krūmų sustačiau Lietuvoje pirktas feromonines gaudykles (irgi brangios). Jos man nepadėjo – gaudyklės stovi tuščios, o drugeliai sau neršia naktimis. Mano subjektyvia nuomone, tiksliausiai purškimo laiką nustatysite jūs patys, kas keletą dienų vis supurtydami krūmus. Jeigu išlėkė balsvas drugelis – po savaitės reikia purkšti. Jeigu supurčius išlekia ne drugelis, o žali vikšrai, reikia purkšti nedelsiant, nes pradžia jau pražiopsota. Pastebėjau, kad kenkėjai labiau puola stambialapius buksmedžius – gal skanesni. Krūmus tikrinti reikėtų nuo birželio iki rugsėjo, bet jeigu pavasaris labai šiltas, tai ir anksčiau. Nors mano buksmedžiai šiemet gražūs ir sveiki (tfu tfu tfu..), o drugelių dar nėra, aš profilaktiškai juos purkšiu jau kitą savaitę, o dar po poros dienų apkirpsiu. Vėliau, jeigu kandys nepasirodys, nepurkšiu.
Ką tik buksmedį užpuolę kenkėjai nugraužia tik lapus, bet antroji ar trečioji jų karta pažeidžia ir žievę. Be žievės buksmedžio ūgliai pradeda džiūti, ir augalas pamažu numiršta. Tad jeigu šakutės jau sausos, jas vertėtų iškirpti, o patį augalą gerai patręšti, kad imtų auginti naujus ūglius ir užpildytų išplikusias vietas. Jeigu visas augalas nuėstas ir pradėjęs džiūti, vertėtų jį nukirpti iki žemės (arba mesti lauk). Smarkiai pažeistas, bet neišdžiūvęs augalas atsistato per metus. Kenkėjo lervos dažnai žiemoja po tuo pačiu augalu. Jeigu yra prikritusių lapų, reikia juos surinkti ir sudeginti, o žemę sugrėblioti.
Jeigu perskaičius šį ilgą straipsnį jums kils minčių išrauti savo buksmedį ir pakeisti jį mažiau komplikuotu augalu, tai taip ir padarykite. Bėda ta, kad jeigu buksmedžius gelbėsite tik jūs, o kaimynai numos ranka, kenkėjo neišnaikinsite – drugeliai atskris iš gretimo sklypo.
Kol Lietuvoje nėra oficialiai registruotų preparatų nuo buksmedinio ugniuko, skirtų asmeniniam naudojimui, kova su šiuo kenkėju tikrai nelengva (ir brangi).
Giedrė
@sodoplanas.lt, 2025
