Pirmą kartą vaikštant po atogrąžų mišką nematai nieko kito, tik žalią sieną. Akys neiškiria ir neatpažįsta augalų, juo labiau, kad žemutiniame arde matyti tik medžių kamienai (jų lajos aukštai danguje) ir tankiai juos dengianti parazitinė flora. Todėl Penango tropikų prieskonių sodas  – tikras išganymas smalsiam augalų mylėtojui. Jis įkurtas 2003 metais Penango salos (Malaizijos vakarinė pakrantė) atogrąžų miško šlaite, visai netoli turistų pamėgto Batu Ferringhi rajono.
3,5 ha plote suformuoti trys tarpusavyje persipynę takai – dekoratyvinio kraštovaizdžio (jame galima pamatyti augalus, kuriais apželdinami Malaizijos miestai ir privatūs kiemai, o taip pat tuos, kurie šaltesnio klimato šalyse auginami kambaryje), natūralių džiunglių (žmogaus nepaliestas miško kąsnelis – lygiai toks pats, kaip atrodė prieš 130 mln. metų, kai žemėje lakstė dinozaurai) ir prieskoninių augalų.
Takai pažymėti skirtingomis spalvomis. Dekoratyvinį taką žymi oranžinė, prieskonių – raudona, o džiunglių – žalia spalva, todėl orientuotis sode labai lengva. Užtenka žvilgtelėti žemyn ir surasti tako pakraštyje pūpsančią spalvotą plytelę.

Įėjimas suaugusiam žmogui kainuoja 14 malaizietiškų ringitų, o tai apytiksliai 11 Lt. Vos įėjęs į prieskonių sodą į rankas gauni vietovės žemėlapį ir esi nuo galvos iki kojų nupurškiamas specialiu vabzdžius atbaidančiu skyčiu, o kasininkas mandagiai įspėja saugotis uodų. Uodo įkandimas Malaizijoje – ne juokai, nes uodai perneša maliarijos sukėlėjus. Tai labai nemaloni ir pavojinga liga, bet jos labiausiai bijo turistai. Malaiziečiai sako, kad gripas jiems daug baisiau – maliarija gali susirgti tik įkandus uodui, o gripas plinta oru masinio susibūrimo vietose ir kvapniais purškalais nuo jo neapsisaugosi.

Prieskonių sode galima surasti daugiau kaip 500 rūšių gydomųjų, prieskoninių ir dekoratyvinių augalų. Smagu tai, kad prie kiekvieno yra lentelė su anglišku ir lotynišku augalo pavadinimu, o kai kurie augalai aprašyti išsamiau. Labiausiai Malaizija didžiuojasi trimis savo augalais – kvapniuoju muskatmedžiu (Myristica fragans), kvapniuoju gvazdikmedžiu (Syzyngium aromaticum) ir braziline hevėja (Hevea brasiliensis), kuri buvo įvežta į šalį 1890 metais kaip natūralaus kaučiuko (gumos) šaltinis ir labai plačiai paplito.
Keletas populiariausių prieskonių:

Kvapniojo muskatmedžio (Myristica fragans) sėklos, dažnai vadinamos muskato riešutais – labai populiarus prieskonis. Iš tikrųjų muskato riešutas nėra riešutas, tai į persiką panašaus vaisiaus branduolys. Malaizijoje iš vaisiaus minkštimo spaudžiamas labai populiarus gaivinantis, bet keistai kartoko skonio gėrimas (lyg gertum sultys sumaišytas su alkoholiu). Sakoma, kad šis gėrimas labai sveikas, skatina virškinimą ir skatina smegenų veiklą. Minkštimas taip pat yra džiovinamas, apveliamas cukrumi ir valgomas kaip saldainiai.

Kvapnusis gvazdikmedis (Syzyngium aromaticum) ir jo džiovinti žiedpumpuriai – ypač mėgiamas prieskonis pasaulio virtuvėse, bet vietos gyventojai juo pernelyg nesižavi. Tai labiau eksportui skirta kultūra. Gvazdikėlius kulinarijoje plačiau naudoja tik Malaizijoje gyvenantys indai, taip pat jų dedama į Ind

onezijoje gaminamas Kretek cigaretes.

Tikrasis imbieras (Zingiber officinale) Lietuvoje labai populiarus kaip natūralus vaistas peršalimui gydyti (kartu su citrina ir medumi), o pasaulyje dažniausiai siejamas su Kalėdomis ir imbieriniais sausainiukais bei namukais. Malaizijoje šviežiu tarkuotu imbieru gardinami kokoso pieno pagrindu ruošiami troškiniai, o imbiero ir uoginės paprikos tyrele prieš kepant įtrinama mėsa. Labaidažnai valgomas ir su svogūnais apkeptas imbieras, kuris įgauna labai malonų švelnų skonį.

Tikrasis cinamonas (Cinnamonum verum) – nedidelis prieskoninis medis ar krūmas, taip pat auga Malaizijoje. Kaip prieskonis naudojama  plonytė, nuo šakų nulupta arba nuskusta žievė. Vertingiausia žievė nulupta nuo pirmamečių šakelių, todėl dvimečiai krūmai dažniausiai iškertami ir laukiama jaunų šaknų atžalų.

© Sodoplanas.lt, 2011. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draužiama.