Jos pačios pirmos ir todėl pačios geriausios. Jos ankstyvesnės už pačias ankstyviausias ir gražiausios už pačias gražiausios. Tai remantantinės “Pink Panda”, kurias sunku pavadinti braškėmis, bet šaukti žemuogėmis irgi kažkaip nevalia. Mano sode jos atsirado dėl puikių rausvų žiedų, o dėl nereiklaus ir nepretenzingo charakterio gyvena iki šiol. Kartais vazonuose, kartais pakeltoje lysvėje – žiemoja (pietinė namo pusė vidurio Lietuvoje) visur vienodai gerai ir niekuo nesiskundžia. Jos, panašiai kaip angliškos rožės, neturi aiškaus ramybės periodo, ir vos pajutusios pavasarį ima auginti lapus ir žiedus. O po žiedų, kaip žinia, pasipila ir uogos.
Šiemet pirmos uogos nuskintos gegužės 22 dieną. Jų nebūna daug, bet dera visą sezoną kol užšąla. Dauginasi greitai ir gausiai ūsais. Jų galuose formuojasi kereliai, kurie tais pačiais metais žydi ir dera, ir augina savo vaikučius. Taip gaunasi didelė, 3-5 kartų (kirtis ant ų 🙂 ) šeimyna, su proseneliais ir proanūkiais tame pačiame vazone, todėl “Pink Panda” dažnai sodinamos į aukštus vazonus, pakabinamus maišus ar kitas vertikalias struktūras. Jos labai tinka ir žemei uždengti natūraliuose želdynuose – gerose sąlygose greitai suauga į purų, rausvai žydintį kilimą. Ligos ir kenkėjai puola tie patys, kaip ir kitas braškes ar žemuoges.
Žemei augalas nereiklus, bet kiek duosi, tiek ir turėsi 🙂 Išmaitinti didelę šeimyną nelengva, todėl negailėkite jiems vandens, jeigu paliekate naujus kerus kabėti ir derėti. Aš papildomai netręšiu, bet persodinu kasmet į naują derlingą žemę – dažniausiai šviežią naminį kompostą arba pirktinį kompostą (tik ne durpes ar durpių substratą) “pagardinu” džiovintu maltu mėšlu. Tokį žemės mišinį reiktų pasiruošti iš rudens, kad gerai sudrėktų ir “išsigulėtų”.
Žiemai šių braškių niekuo nedengiu (nors reikėtų), labai šaltomis ir besniegėmis žiemomis silpnesni augalai pakeltoje lysvėje neišgyvena, bet kiti greitai pasidaugina ir užima jų vietą.
Vazonuose auginamas braškes žiemai reikia nešti į garažą ir laikyti 0ºC temperatūroje. Vazonus dar galima įkasti į žemę arba prieš žiemą keletą jaunų augalų persodinti į lysvę, o senus išmesti (ką kasmet ir padarau). Per sausras, kaip šiemet gegužę, daigus palaistau, nes jie tuo metu jau žydi ir augina uogas. “Pink Panda” – augalas ne gausiam derliui, bet smagiai pramogai, gražiems žiedeliams ir kelioms skanioms uogoms.
Giedrė
© Sodoplanas.lt, 2018, kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.
Komentarai