Gyvas paveikslas ant sienos

Šiuo metu pasaulyje labai populiarus vertikalus želdinimas ir gyvos augalų sienos. Dažniausiai jos naudojamos ofisams ar didelėms viešoms erdvėms pagyvinti. Populiarėja ir vertikaliai apželdintos sienelės lauke. Joms reikia specialaus karkaso su kišenėmis ir laistymo sistemos, ir tai ne kiekvieno kišenei. Bet mažutį gyvą paveikslėlį ant sienos (ar grindų) kuriam beveik nereikia priežiūros, gali turėti kiekvienas.
Toks miniatiūrinis sodelis skirtas išorinei namo sienai, pavėsinei, tvorai, laiptams ar terasai papuošti. Jį galima kabinti ir padėti visur, kur paviršius nebijo drėgmės ir lengva nuvalyti purvą. Nuotraukose mano augintinis, kuriam šiemet suėjo penkeri metai.

Lovelio išmatavimai: ilgis 50 cm, plotis 25 cm, aukštis 5 cm (4,5 cm plius 0,5 cm). Pagrindinio karkaso sienelės aukštis 4,5 cm. Dugnas užklijuotas 3 mm medžio fanera. Galima fanerą sugręžioti skylutėmis drenažui, bet mano lovelis buvo be drenažo. Užklijavus dugną karkasas apverčiamas.  Ant viršaus dedamas metalinis tinklelis (1×1 cm akutėmis; to paties pločio ir ilgio, kaip medinis karkasas), o ant jo – antras 0,5 cm aukščio ir 2-3 cm pločio rėmelis. Šio rėmelio išorinis matmuo turi būti lygus apatinio rėmo išoriniui matmeniui,  kad išorinės sienelės sutaptų, o žemę lovelyje dengtų per 1-2 cm. Tinklelis ir jį laikantis rėmelis prisukamas prie pagrindinio rėmo medsraigčiais (galima priklijuoti montažiniais klijais).

Nagingas žmogus tokius du stačiakampius ar kvadratinius rėmelius nesunkiai susikals pats iš 1 cm storio pušinių lentelių (jų įvairaus ilgio yra “Ermitaže” ar “Senukuose”). Galima naudoti ir tikrus paveikslo rėmus. Medinį karkasą reikėtų impregnuoti, bet man rūpėjo sužinoti, ar ilgai jis man tarnaus, todėl nei dažiau, nei impregnavau.

Žemę naudokite kuo paprastesnę, lengvą. Jeigu daržo žemė sunki, sumaišykite ją su smėliu ar komposto likučiais. Jeigu gyvenate bute, nusipirkite sukulentams skirto substrato. Aš padariau labai paprastai – į krūvą supyliau visų daržovių daigams ir sėjai skirtų kompostų likučius, kuriuos radau garaže, pridėjau kastuvą žemių iš kiemo (nes kompostai durpiniai arba durpių pagrindo) ir išmaišiau.
Žemes grūskite per tinklelio akutes – procesas panašus į virtinių “ežiukų” gaminimą :). Retsykiais sukratykite ir tęskite, kol lovys bus standžiai pilnas. Pirštas neturėtų lįsti lengvai, bet pagaliukas turi nesunkiai įspausti duobutę. Sodinkite perkūnropes ir visus sausros nebijančius nedidukus šilokus (jokių rudeninių ar labai stambaus kero). Jų auginių prisirinkite savo gėlyne ar nusipirkite. Dabar augalų prekybos aikštelėse jų yra tikrai daug ir nuostabių. Jeigu planuojate lovį palikti lauke, kaip dariau aš, venkite augalų, kurių atsparumas šalčiui neaiškus ar mažesnis nei 4 klimato zona. Mano lovio augalų asortimento pagrindą sudarė perkūnropės, aitrieji ir baltažiedžiai šilokai, kuriuos galima rieškučiomis semti alpinariume. Buvo ir “Angelinos” ir “Blue Elf” auginių, bet po poros šaltų žiemų jie išnyko.

Sodinimas nesudėtingas – pasiruošiate auginius, susiplanuojate, kur juos sodinsite, paskui imate pagaliuką ir numatytoje vietoje darote skylutę. Kišate auginį, iš viršaus užberiate žiupsnelį žemių ir atsargiai apspaudžiate su pagaliuku. Viską pasodinę atsargiai palaistykite (tinka mažas purkštuvas ar vaikiškas laistytuvas). Žemė turi būti drėgna, bet ne žliugsėti. Atsargiai nubraukite žemių perteklių, apvalykite rėmą ir palikite sodelį pusiau pavėsyje porai mėnesių. Maždaug tiek užtrunka, kol augalai įsišaknija ir įsitvirtina – tuomet pakėlus rėmą vertikaliai, žemės iš jo nebebyra.

Pirmus mėnesius saugokite sodelį nuo stipraus lietaus – jis gali išplauti žemes. Vėliau lietus sodeliui nekenks, tiesiog išpilkite vandens perteklių lietui pasibaigus. Jeigu lietus trunka ne valandas, bet dienas, verčiau sodelį perkelkite po stogeliu. Šis patarimas aktualus tik tuomet, kai sodelis padėtas horizontaliai. Pakabintiems lietus nebaisus, bet kartą ar du per mėnesį juos reikia nukabinti, paguldyti ir palaistyti. Po valandos kabinkite atgal. Laistyti svarbu ir pačioje pradžioje, kad augalai įsišaknytų. Laistykite tik tuomet, kai žemė išdžiūva. Neliekite, jeigu ji drėgna, nors jau ir praėjo savaitė ar dvi.

Žiemą sodelį galima palikti lauke, maniškis žiemodavo terasoje po stogeliu ir retsykiais gaudavo pažiaumoti sniegelio. Lauke išgyveno (tai padėtas, tai pakabintas) ketverius metus. Per tą laiką kai kurie augalai išnyko, išsiplovė dalis žemių, lovyje ėmė vyrauti šaknys. Šiemet po penktos žiemos lovio dugną atplėšiau ir visą žemę su augalais išmečiau į kompostinę. Žemė pakeista, užklijuotas naujas dugnas, o ką sodinsiu šį sykį, dar nesugalvojau. 🙂

Giedrė

© Sodoplanas.lt, 2018, kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.

Leave a Reply

Your email address will not be published.