Priemiestiniuose sklypuose rūšiniai juoduogiai šeivamedžiai (Sambucus racemosa L.) sodinami retai – jie dideli ir neišvaizdūs. Užtat dekoratyviniai kultivarai spalvotais lapais itin geidžiami, juo labiau, kad ir įsigyti jau ne bėda – šiemet jų turi beveik visi stambesni medelynai.

Dekoratyviniai šeivamedžiai ypač tinka erdvesniems sudėtiniams, visą sezoną dekoratyviems spalviniams gėlynams, kur derinami  lapuočiai ir spygliuočiai krūmai, stambios dekoratyvinės žolės ir kai kurios daugiametės gėlės. Geltonlapiai ir margalapiai šeivamedžiai puikiai atrodo kaip šviesus fonas tamsesniems augalams arba prie tamsios tvoros, raudonlapiai, atvirkščiai – gerai atrodo šviesiame fone (šviesi tvora, namo siena, veja, stambesnis žalialapis krūmas).

Naujausias juoduogio šeivamedžio kultivaras `Black Lace` itin mėgiamas japoninio stiliaus sodų gerbėjų. Savo karpytais beveik juodais lapeliais ir ažūrine lajos struktūra jis labai panašus į japoninį klevą ir dažnai jį pakeičia šaltesnio klimato soduose. Kas augino japoninį klevą, tie žino, koks lepus ir įnoringas šis augalas. Jam reikia drėgnos žemės ir oro, bet jis nepakenčia užmirkimo. Vasarą per karščius reikia laistyti, o vakarais dar ir purkšti, nes kitaip lapai sudega saulėje. Žiemą šiuos klevus reikia mulčiuoti, o dažnai ir visai uždengti, nes jie jautrūs šalčiui. Kiek teko auginti plaštakinius klevus, visi jie nusibaigdavo po 3-4 metų. Išgyveno tik vienas, pasodintas šiaurinėje namo pusėje, užuovėjoje ir pavėsyje. Tačiau jis gražus tik gerą mėnesį – be saulės raudoni lapai greitai išblunka iki nešvariai žalių. Taigi jeigu kuriate japoniško stiliaus sodą ir jums jau atsibodo kurenti klevus, vietoje jų sodinkite `Black Lace`.

Pirmiausiai, šis šeivamedis nebijo saulės, karščio ir sausrų. Jo lapai niekada nenudega. Jis nereiklus dirvai, taip pat oro drėgmei, bet kuo geresnė ir drėgnesnė žemė, tuo sparčiau jis auga, o lapai būna sodresni. Tiesa, `Black Lace` nėra visai atsparus šalčiui ir žiemą apšąla viršūnes – gamta pati kontroliuoja jo aukštį. Užsienio augintojai  netgi rekomenduoja šaltesnio klimato šalyse auginti jį kaip daugiametį žolinį augalą ir kasmet rudenį iškirpti visas šakas iki pat žemės. Iki žemės kasmet jį išgeni ir tie gėlininkai, kurie siekia ryškaus kontrasto sudėtiniame gėlyne – nauji ūgliai būna ypač sodrios spalvos, lapai stambesni ir standesni.

`Black Lace` šaknys yra visiškai atsparios šalčiui ir niekuomet neiššąla. Jauni ūgliai nebijo pavasarinių šalnų nei saulės. Geroje žemėje, jeigu netrūksta drėgmės, o ypač patręšus organika, jie per mėnesį pasiekia 1-1,5 m aukštį. Jeigu norite žemesnių, norimame aukštyje nugnybkite viršūnes – ūgliai nustos augę į viršų ir pradės šakotis. Šis krūmas labai gražiai atrodo ir sudėtiniuose želdynuose su geltonlapiais tankios lajos krūmais, pavydžiui, japoninėmis lanksvomis. Vasarą pavėsyje lapų juodumas šiek tiek išblunka, saulėje – išlieka ryškus. Spalva nesikeičia ir rudenį. Gerai jaučiasi auginami dideliuose vazonuose, bet žemė juose neturi perdžiūti.

Kasmet iki žemės išpjaunami `Black Lace` nežydi arba žydi pavieniais žiedynais vėliau negu įprasta šeivamedžiams. Žiedynai sudėtiniai, skėtiniai, sudaryti iš daugybės gražių balsvų (kiti sako švelniai rausvų)„porcelianinių“ žiedelių. Jie švelniai kvepia. Peržydėjus užsimezga pavienės raudonai juodos uogytės, bet kiek teko sėti – nedaigios. Iki žiemos jos nukrenta arba nuraško paukščiai.

Dauginama pusiau sumėdėjusiais arba sumedėjusiais auginiais. Iš 10 į vazonėlius vėlų rudenį įkištų sumėdėjusių auginių pavasarį įsišaknijo 6. Vazonėliai per žiemą buvo laikomi nešildomame šviesiame garaže, per atlydžius palaistomi. Beje, tai patentuotas augalas, dauginti jį galima tik savo poreikiams.

© Sodoplanas.lt, 2011. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draužiama.